Tuštybės niekada nebus per mažai

Stiklinė pilna ir sportbačiai džiūna
Beliko išmaukti už alkaną kūną

Keliavau tarp stogų, su naktim už parankės
Pajaučiau aiškiaregį, per krūtinę man beldžiant
Lipk, sužinosi, kas tavęs laukia!

Užlipau ir žiūrėjau į rutulį stiklo
Gali besti kur nori
Vis vien pirštai tamsoj pasiklystų.

Buria: šviesi ateitis. Patikėjau iš karto
Užsnūdau prieblandoj pilnų debesų
Su jais sprogo ir stiklai kvapnių pagyrų

Laku vandenį po stogu aiškiaregio to pačio.
Iš sportbačių savo, ir dėkoju jam. Ačiū.