Šeima

I. Ji tekanti upė

Ji Lėveniu teka per lygumą graudžią
Neblaško šaltiniai lygiosios srovės
Ir ramią prasmingą didybę įaudžia
Į senstančios sielos raukšlėtas kreives

Ir juda ji tyliai krantuos velėnuotuos
Ties delta suklupus nulinksta žemyn
Jos gėris ištryškęs gal kiek pavėluotai
Jaunystę ir meilę tau sielai gražins

Ji švelniai nuplovė visus sutiktuosius
Sielos vandeninga giliąja srove
Ir šaukė į laisvę nematomais mostais
Įaudusi kryžių giliai į save

Bet dienos senatvės tais tekančiai kloniais
Viltim nebespindi kaip Dievo akis
Ir nerimo šydas kaip juosta vilnonė
Tą žvilgantį plotą uždengs sudarkys

Vis teka gerumas senatvės spalvotas
Susėdus prie stalo juodais vakarais
Kol visas užšalęs viduržiemio plotas
Pakvimpa medingais gegužio koriais