Priglaudus galvą prie namų pievelės,
Aš pamačiau danguj cukrinę avį.
Turėjo ji keistas akis ir kojas pokreives;
Ir lakstė pievoj tarsi apsnigtoj.
Laiminga pasirodė.
Sparnais, apipiltais naminėm vyšnių sultim,
Bandžiau ir aš pakilt į proskyną padangėj.
Per lipnūs buvo. Ir per kietai
Prie slenksčio sentimentais pririšti.


MeNuLiUkE






