Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Paradoksalusis  klausimas, kas atsirado pirma, višta ar kiaušinis, jau atsakytas. Nežadu grįžti prie to atsakymo tikslumo, tačiau panašų klausimą, dėl kurio laužo ietis įvairių srovių filosofai, štai, jau kelios dešimtys amžių, judinsiu iš pagrindų.
Šio rašinio esmė, surasti atsakymą į pagrindinį filosofijos klausimą: iš kur atsirado materija?
Manau, kad šiuolaikinis išsivystęs mokslas į tai jau atsakė, o štai, filosofai savo pozicijas apleido, naujausių gamtos mokslų pasiekimų neapibendrino.
Gamta, o ypač mokslas, nepakenčia spragų, todėl esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau  šis klausimas bus neginčijamai atsakytas, o kol egzistuoja spraga, kiekvienas galime įdėti pastangų tokiai spragai užpildyti. Jeigu šio rašinio mintys,  kaip nors pasitarnaus tiems, kurie užpildys tą spragą, galėsiu įsivaizduoti, kad  ir mano kuklus indėlis yra tame. 
Manau, kad pagrindinis filosofijos klausimas išliko atviras  ne todėl, kad trūko mokslo žinių ar  šie pasiekimai  buvo nepakankamas įrodymas. Pagrindinis filosofijos klausimas liko neatsakytas dėl to, kad jis buvo ne visai teisingai formuluojamas.
Keldami klausimą, kas pirminis: materija ar idėja, tiek idealistai, tiek materialistai tikėjo, jog suradę atsakymą į tokį klausimą, jie neginčijamai patvirtins savo pozicijų teisingumą. Žiūrėdami iš siauresnių, grupinių pozicijų, pačio bendriausio mokslo – filosofijos – pagrindą paliko pakibusį.
Tikėdamiesi rasti atsakymą į esminį klausimą, ieškokime objekto, dėl kurio nesutaria idealistai ir materialistai. Jie nesutaria dėl materijos kūrėjo. Idealistai įvardina konkretų materijos kūrėją, o materialistai su tuo nesutinka, nes  įvardintasis materijos kūrėjas mokslo pastangomis nepatvirtinamas.
Kaip atrodys abi filosofijos srovės jeigu teigsime, kad materija negali atsirasti be kūrėjo, o idealistų pasirinktas kūrėjas nėra tikrasis kūrėjas, nes materiją kuria kitas kūrėjas.
Tai kas gi tada materijos kūrėjas?
Materijos kūrėjas yra  PRIEVARTA!!!
Prievarta yra sąvoka, kurios nagrinėjimui turi būti sutelktas pagrindinis dėmesys. Čia glūdi atsakymo esmė.
Visų pirma: prievartos negalima sutapatinti su smurtu. Prievarta žymiai platesnė sąvoka, be abejo, apimanti ir smurto sąvoką.
Antra: Kai kurie ideologai prievartą laiko tik socialiniu, o ne visuotiniu reiškiniu, kas taip pat klaidinga.
Tai kas gi yra  prievarta?
Prievarta tai visuma įvairiausio poveikio priemonių, sukeliančių kitimą. Prievarta gali veikti tiek materialius, tiek nematerialius dalykus. Jeigu žodžiui “poveikis” suteiksime begalinę aibę mums žinomų ir nežinomų veiksmų, gausime mums reikalingą šiam atvejui prievartos supratimą.   
Įsivaizduokime begalinę aibę  veiksmų:
1. Garvežys traukia vagoną. Garvežio poveikis vagonui akivaizdus. Šis poveikis neatsiejamas nuo mechaninės prievartos.
2. Kiekvienas pilietis moka valstybinius mokesčius. Šis poveikis neatsiejamas nuo
ekonominės prievartos.
3. Materialus daiktas. Jis sveria, kas neatsiejama nuo statinio ir gravitacinio poveikio, prievartos.
4. Egzistuoja materialus daiktas. Jis gali egzistuoti tik dėka to, kad būdamas sudarytas iš  mažų dalelių molekulių, atomų, protonų, elektronų, kurie tarpusavyje laikosi  dėl veikiamos prievarta traukos ar stūmos.
5. Žydi gėlė. Tai taip pat susiję su tam tikru  poveikiu į mūsų jutiminius organus. Jeigu yra poveikis yra ir prievarta.
6. Sklinda šviesa. Tai fotonų srauto judėjimas, kuris nejudėtų jeigu nebūtų poveikio, prievartos.
7. Absoliutus  vakuumas. Jame nieko nėra tik šiandieniniu mūsų empyriniu supratimu. Loginiu supratimu jame egzistuoja poveikis, didesnis negu giliame vakuume, kuriame poveikį jaučiame, galime išmatuoti ir t. t., o jei egzistuoja poveikis, yra ir prievarta, vyksta kūrimas.
Tai nėra mano fantazijos vaisius. Tai A. Einšteino vienos iš matematinių reliatyvumo formulių  paskutinio sprendimo rezultatas, skelbtas Lietuvos žiniasklaidoje prieš 7 metus. Idealas lygus absoliučiam vakuumui.
Kuo skiriasi absoliutus vakuumas nuo gilaus vakuumo? Absoliučiame vakuume nėra  materijos. Kai absoliučiame vakuume atsiranda nors viena materiali dalelė, vakuumas tampa giliu vakuumu. Pačio giliausio vakuumo gylis matuojamas ten likusiu atomų skaičiumi.
Mano supratimu absoliutus vakuumas kuria erdvę. Besiplečiančioje erdvėje prievartos dėka gimsta materija iš nematerialių dalykų, turinčių materialią prigimtį. Kodėl taip manau pabandysiu išdėstyti loginę seką.
Panagrinėkime materijos egzistavimo sąlygas. Vienas iš materijos egzistavimo atributų yra jos visuotinis judėjimas. Kai kas teigia, kad be judėjimo nėra materijos, o be materijos nėra judėjimo. Tai tik teiginys... Man suprantamesnė fizikos šventoji taisyklė, kad joks materialus kūnas negali judėti greičiau už šviesos greitį. Ši taisyklė nubrėžia vieną konkrečią materijos egzistavimo ribą. Tik turint ribą, galime diskutuoti ir surasti atsakymą, antraip diskusija taps demagogija. Taigi, materija negali judėti didesniu nei šviesa greičiu, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja greitis, didesnis už šviesos greitį. Toks greitis egzistuoja ir netgi pasiekiamas žemės sąlygomis. Mokslininkai palyginus jau seniai dirba su elementarių dalelių greitintuvais. O elementariosios dalelės būsena, kuri tokio greitinimo metu išsilaiko vos dalį sekundės, jau vadinama - antidalele. Tai reiškia, kad mažiausia mums žinoma materijos dalelė tapo nematerialia substancija, o jos prigimtis turi materialųjį, o ne dvasinį pagrindą.
Materijos išnykimo procesas lyg ir suprantamas. Reikia materijai suteikti greitį artimą šviesos greičiui ir ji išsiskaidys iki smulkiausių, mums žinomų materialių, o toliau didinant greitį ir nematerialių, darinių. Tačiau šie procesai mūsų visatos erdvėje nevyksta, nes čia vyksta priešingas – materijos atsiradimo - procesas. Šis procesas tai nematerialios substancijos, judančios didesniu nei šviesa greičiu, stabdymas iki šviesos, o vėliau dar mažesnio,  greičio. Tai ir yra nematerialios substancijos materializavimas. Stabdoma nemateriali substancija pirmiausia virsta šviesa, o vėliau labiau apčiuopiama materija. Štai kodėl mūsų visata neprisipildžiusi ištisinio švytėjimo. Tolstančios šviesos paraudimas  yra šviesos materializacija.
Belieka susitarti tik dėl saiko normos: kokio dydžio materijos daleles laikyti materialiomis, o kurios jau išėjusios už šių ribų. Pvz.: Jei šviesa juda šviesos greičiu, o materija negali judėti šviesos greičiu, tai kuriai būsenai šią fazę priskirti?
Kas vyksta, kai materijos judėjimo greitis pasiekia artimą šviesos greitį lyg ir suvokiama, o štai kas vyksta kai materijos judėjimo greitis sulėtėja iki mažiausio, jos egzistavimui leidžiamo, greičio . (lemda)
Vyksta materijos atsinaujinimo procesas. Mūsų visatoje toks materijos atsinaujinimo procesas vyksta juodaskylėse. Visatoje judanti materija nuolat stabdoma  koncentruojasi į milžiniškus darinius, kurie įgiję neįsivaizduojamą gravitacinę jėgą kolapsuoja ir tampa juodąja skyle. Juodoji skylė siurbia visatos materiją, pagreitiną ją pradžioje iki šviesos, o vėliau  ir didesnio  greičio, taip paversdama ją nematerialia substancija.
Kaip gali elgtis nemateriali substancija juodaskylėje, galimi tik du variantai:
1. Kai kurie mokslininkai mano, kad materija, patekusi į juodaskylę, tampa nemateriale substancija, ir čia kaupiasi, užsidarydama naujoje erdvėje ir savajame laike. Niekas negali ištrūkti iš juodosios skylės, teigia jie. Tai diskutuotinas klausimas. Tačiau neginčijamas faktas, kad materija, patekusi į juodaskylę, vien dėl gravitacinių jėgų, praranda materialiąją būseną.
2. Antrasis variantas būtų toks. Materija, patekusi į juodosios skylės gravitacinių jėgų veikimo zoną, dėl šių jėgų poveikio yra sutraiškoma iki smulkiausių darinių, kurie veikiami tų pačių jėgų toliau, įgyja pagreitį, o anapus Švarcšildo įvykių horizonto, viršija šviesos greitį ir tampa nematerialia substancija. Pastaroji, įgyto greičio dėka ir nebūdama materija, įveikia juodosios skylės gravitaciją, grįžta į tą pačią erdvę, turinčią savo laiką. Materija ir antimaterija  egzistuoja greta. Antimaterija ar nemateriali substancija (pavadinimas sąlyginis) yra nematerialus dalykas, todėl mes jos nei pastebime, nei jaučiame, nepažįstame, nes niekada nenorėjome pažinti. Mes įsivaizdavome, kad nematerialus dalykas gali būti vien tik sąmonė.
Taip lengvai ištrūkus iš juodosios skylės kils keliatas klausimų:
1. Jei juodaskylėje materija nesusilaiko, tai kodėl didėja juodaskylės  masė?
Atsakymas gali būti:
Juodaskylės masės niekas nepasvėrė, o tik apskaičiavo, kad ji yra lygi į  ją patekusios materijos masių sumai.
Juodaskylės masė gali didėti, kaupiantis materijos kiekiui tarp gravitacinių jėgų zonos pradžios ir Švarcšildo  įvykių horizonto, lyg laukdama savo eilės, pavirsti nematerialia substancija. Prisiminkime, kad laikas šioje būsenoje pakinta. (Dvynių teorija)
2. Jei kiekvienas materialus daiktas, patekęs į  juodaskylę, didina gravitacinę jėgą, tai kaip galima iš jos ištrūkti?
Atsakymas gali būti:
Nematerialios substancijos gravitacinės jėgos neveikia.
Ištrūkti iš juodaskylės negalima judant šviesos greičiu. Nemateriali substancija juda didesniu negu šviesa greičiu.
Kiek sunkiau atsakyti į klausimą, kur nukeliauja  nemateriali substancija, ištrūkusi iš juodaskylės:
1. Pirmasis variantas: Tik ištrūkusi iš juodosios skylės  nemateriali substancija mūsų erdvėje gilaus vakuumo veikiama, lėtina greitį ir tampa materija. Tokia prielaida daroma iš to, kad galaktikų centruose neretai pasitaiko juodųjų skylių. Materijos koncentracija galaktikomis sustiprina tokią prielaidą.
2. Antrasis variantas: Ištrūkusi iš juodosios skylės nemateriali substancija juda iki visatos pakraščio, kur sutinka absoliutaus vakuumo zoną. Joje stabdoma virsta materija. Judanti didesniu negu šviesa greičiu, nemateriali substancija  priverčia erdvę plėstis.
Pasirinkus tokį modelį, matome tik materijos atsinaujinimo procesą, o ne jos atsiradimo procesą. Ieškodami pirminės materijos atsiradimo priežasties, galime taikyti tokias prielaidas:
1. Pirma: Materija gimsta iš besiplečiančios erdvės. Materijos ir erdvės kontinuumas.
Šis rašinys neskirtas erdvės nagrinėjimui, todėl nei teigti, nei neigti tai negaliu. Galima drąsiai teigti, kad erdvė yra nematerialus dalykas. Prielaida, kad nauja materija gali gimti,
būtent, iš šio nematerialaus dalyko neatmestina. Tuomet materija, atsirandanti iš juodaskylės nematerialios substancijos būtų tik jau egzistavusios materijos regeneracija. Beje, ir juodaskylėje egzistuoja kitos erdvės sąvoka. Reiškia juodaskylės nemateriali substancija gali būti erdvė.
2. Antra: Visatoje nauja materija negimsta. Vyksta tik pasikartojanti materijos regeneracija. Pirminė materija į visatą  pateko kartu su erdve.
Kaip tai galėjo atsitikti?
Tai atsitiko kitoje visatoje, kurioje vyko materijos regeneracija tokiu pat būdu kaip aprašyta juodaskylėse. Atsitiktinai, vienoje iš juodaskylių susidarė kritinis kiekis nematerialios substancijos, kuri dėl besiplečiančios erdvės ėmė virsti materija. Todėl juodaskylės materijos atsinaujinimo erdvė tapo uždara, mūsų visatos erdve, besiplečiančia iki dabar. Gal ir mūsų visatoje kada nors atsiras,  išsigimusi juodaskylė, kuri sukurs nauja pasaulį. O gal toks procesas nera itin retas, o mūsų visata tėra Didžiosios Fotonijos menka dalis. Dalis, kuri turėjo pradžią, sulauks ir pabaigos.
Štai ir radome materijos kūrėją – prievartą – kurią galime vadinti nors ir sąmone, tačiau kūrėjas nėra sąmoningas, nes materija atsiranda dėl poveikio, nepriklausančio nuo sąmonės. Nei erdvė, nei vakuumas, nei gravitacija sąmonės neturi. Materija atsiranda iš nematerialių dalykų, turinčių materialią prigimtį.
Belieka pridurti, kad šis rašinys skirtas materijos atsiradimui pagrįsti, o ne Aukščiausiojo Kūrėjo egzistavimui paneigti. Be materijos gausu nematerialių dalykų, tarp kurių sąmonė yra tik vienas iš jų. Šių dalykų nagrinėjimas pažengęs dar mažiau, nei materijos nagrinėjimas.


A. Drešeris                                                          Marijampolė
2007-07-12 14:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-07-13 23:41
fintas
dar norėjau pasiteirauti kokia jo didenybės nuomonė apie žmones, kuriems yra būdingi tarptautinių žodžių fobijos požymiai?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-07-12 22:23
Phurija
idomu :) bet aš maniau, kad postmodernizmui netikslinga kelti tokius klausimus iš viso, bet kuris atsakymas nulemtas mūsų laiko ir mūsų socialumo, o tiesos nėr. pataisykit jei klystu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą