Jūrų dievas

Niekada nepaklausei
Ar debesys skauda, -
Tik pliušiniai meškučiai
Šalto rūko nukarusių rankų gręžti.
Aš stovėjau viena
Prieš jūra atplaukiančią audrą
Ir ieškojau tavęs kiekvienam akmeny.
Kaulai skrido ir krito,
Kad neimčiau iš rankų.
Neturėjau uoslės, nei ant kojų sparnų
Ir suspausdavau rėją,
Ir tą švilpesį trankų, -
Šeimininkui jau laikas atnešt pramogų.
Taip bijojau prieiti
Prie spindinčio dievo,
Kada jis apsireiškė iškankintam krante,
Nes žinojau, kad vėl
Būsiu pasmerkta Ieva
Ir turėsiu artėti visada tik šliaužte.