Pusė manęs

Sveiki,

esu šiek tiek apkūnokas, 23 metų miestietis. Kai buvau paauglys maniau, kad kovosiu už Afrikos vaikų, beglobių žmonių ar šiaip kieno nors teises. Šiuo metu uždirbinėju pinigus, bet nesiunčiu jų kas mėnesį į Afriką. O kai kartais užgraužia sąžinė - raminu save, kad kai užsidirbsiu sau, „prakusiu“, tuomet jau ir vargšais pasirūpinsiu. Atvirai kalbant - flirtuoju su savimi.

Kartais galvoju, ar ne per greit pradėjau uždirbti pinigus ir primiršau tas moralines vertybes, dėl kurių visi čia taip verkia. Kunigai su savo iškrypėliais kolegomis, politikai su nuosavais vėjo malūnais ir net kaimynas Juozas, kuris vis žada sutaisyti apibrozdintą mano automobilį (įvažiavo girtas). Jei atvirai, nelabai žinau ką reiškia ta moralė - man tai tik nuvalkiotas žodis.

Esu bailus, mėgstantis minią ir klaidžiojantis po jos vienatvę. Bijau išbandymų, noriu savo sėkmę rodyti visiems ir suprantu, kad tai kvaila. Bet NORIU. Esu tikras Don Kichotas, tik nebeieškantis vėjo malūnų.

Gal tiesiog Kichotas iš didelio miesto, didelėmis baimės akimis žvelgiantis į amoralų savo gyvenimą.