tu klausi manęs, kodėl aš tokia
aš bijau, atsakau, žiūrėdama į tave
tai dėl to.
tu klausi kodėl aš liūdžiu
negi nematai?
kiekvienam pagal nuopelnus...
aplink kančia.. aš žinau, o tu?
negi negirdi?
vargą ir skausmą turi visi...
ar užuodi?
dvoką nekalto kraujo
paleisto iš jaunos merginos kaklo
tai dėl to.
klausi manęs, kodėl jam tai padariau.....?
aš mylėjau jį tol kol jis mylėjo mane.,
vieną dieną jis pasakė- pabaiga...
aš jį pasmaugiau su
skalbinių virve.
girdi? padariau aš tai.
neprivalau gailėtis
girdi? tau nėra ko tikėtis.
sakai, kad myli mane
bet gal tai ne meilė, o tik aistra...?
kiekvienam pagal nuopelnus, šaunuoli.
klausi manęs, kodėl tavęs nekenčiu..?
taip nekenčiu, bet jug žinai
nuo meilės iki nepykantos
vienas žingsnis- labai mažai.,
jug tai tiesa,
ar ne?
tu klausi manęs, kodėl aš juokiuosi
kai kiti verkia,
ir kodėl verkiu, kai kiti juokiasi ...
klausyk, ar ne per daug klausinėji?
tai dėl to.
darysiu, kaip geriau man
neprivalau aiškintis niekam.
tai- mano gyvenimas
tai-mano žaidimas
vienas po kito seka ėjimai ...
aš krentu, subyru į šukes
lieju ašaras skaudžias...
krentu tam kad vėl pakilčiau
tai- tik žaidimas.
kiekvienam pagal nuopelnus, brangusis
tu- tik mano auka
žaidimo dalis
išeik, kol dar ne pabaiga
nes ji ateis kartu su kančia
tai dėl to.
tu klausi manęs, kodėl aš tokia žiauri...?
nes gyvenimas žiaurus
jis mane išmokė būt tokia,
nieko nepamilt, nes viskam ateis pabaiga...
jai nori galiu tapt švelnia
tai truks lygiai vieną minutę
džiaukis, leidžiu tau ...
ar žinai?
tu man trukdai
neleidi skaityti ...
rankose spaudžiu „dingusioji naktyje“
tai mano valia, mano knyga.
kiekvienam pagal nuopelnus
jau viską išgirdai?
dabar gali išeit,
šis žaidimas man vienai
tai dėl to.
tu vėl kažko klausti bandai
bet aš nieko girdėti nenoriu,
užteks.
kiekvienam pagal nuopelnus, mažuti,
tai dėl to.