Kaip liūtis į giedrą,
Muzika į tylą,
Viltis į nežinią,
Tu – į mane,
Visas. Toks, koks esi.
Nuo tada.
Aš – mažoje tavo širdies kertelėje.
Tikiuosi.
Lyg nebaigta skaityti knyga,
Paslėpta po pagalve.
Kaip norėčiau, kad nuo žinojimo,
Jog ji ten yra,
Tau būtų šviesiau.
Jei norėsi baigti skaityti,
Pradėk iš pradžių –
Tarp žinomo rasi nauja ir nepatirta.
Patikėk, mes vienas kitame:
Aistra ir santūrumas,
Rizika ir protas,
Ugnis ir rami žvakės liepsna.
Turėk mane,
Neperskaitytą knygą, ilgai.
Skaityk nors prie silpnos žvakės šviesos.
Tai - didžiausias mano troškimas.
nu pažiūrim iš šono -- kas kartą vis iš naujo skaitant tą pačią knygą, kas gi liks iš jos? apsiriebaluos, susiglamžys, nušiurs puslapiai pirmieji, o galas (iki vidurio gal kaip nors bus prieita?) taip ir liks net neatverstas.
o ir po pagalve dar pakišta! kai tokią knygą gražiausioj vietoj laikyt reikėtų.
negrabumu kažkiek dvelkia, visai ne vietoj.
:)Nu gerai..vieną knygą per gyvenimą ir Džekutis gali perskaityti..kad jau taip norit..nu jamu..:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD