pasroviui

Nugaišę paukščiai
nekyla į bokštus vandens,
tylėdamos markstosi žuvys.
Karščiu alsuojantys delnai stiebiasi
aukštyn.

Audra. Nelyja.
Tik aksomines pėdas
barsto žaibai,
tik veidrodžiai
žagsėdami šaipos.
Nurimusioj pakalnėj
tarp sudaužytų žvaigždžių
nuvytusio beržo žirginio
sieloj dūstu.

Ir upėm plaukia
medinės namo durys.