Nelauk manęs ten brastoje
Ant akmenų, upynėje nupraustas.
Drobės kampu akis suvilgiau
Ir bučinį žvynuotą paslėpiau.
Nepasroviui atplauks -
Užstrigs nendrynuos.
Be nuometo aš,
Be vainiko
Ir be rėčio.
Nepasiekia tavęs manasis tilindžiavimas:
„Nesiartink prie upelio, kai saulė užsileis,
Atklos upė minkštą patalėlį.
Tai ne mūsų yr mergelės
Būsi upėj ant dugnelio. „
Ar galėtum dėl manęs dugne gulėti?
Ar galėtum žvyrą tarppirščiais sijoti?
Aukso eldija Šventąja parplukdyti?
Mano žiedo antrą pusę rasti,
Perkąstą iš liūdesio kas naktį?