Aš pakilsiu su paukščiais,
Kai audra užsimerks.
Man pakilus į dangų
Aš tikiu, ji vėl verks.
Nuplasnosiu taip tyliai -
Jie manęs negirdės,
Nes audra man ne priešė -
Ji pabėgti padės.
Tykiai skraidant virš miesto
Aš girdėsiu medžius,
Tylią muziką tą,
Kurią siunčia dangus.
Aš girdėsiu kaip plaka
Mano [paukščio] širdis
Ir klausysiu kaip skamba
Nuostabiausia naktis.
Aš išskrisiu, kad grįžčiau.
Ne šiandien, ne rytoj,
Kad ir vėl prisiminčiau
Tuos, kuriuos palikau.
Tik palietusi žemę
Vėl pabėgsiu iš čia.
Tai - ne mano stichija -
Manęs laukia audra...