Nebūsiu genijus, mergaite,
nors visą tave išradau -
šlovė artėjo, bet nutolo,
mes išsiskyrėme kas sau.
Nebūsiu genijus, gražuole,
nors tobulą tave kuriu -
skruostų raudonis jau prapuolė,
akis užramstęs smūtkeliu.
Nebūsiu genijus, mieloji,
nors laiškus tau kasdien rašau -
laiškanešys seniai nutolo,
aš kelio ženklus pamiršau...


kielė








