Penktadienį turėjau išvažiuoti į kaimą. Visą savaitę melavau savo merginai, jog esu užsiėmęs. Ir nežinia kodėl vengiau susitikimo su ja. Mūsų dragystė truko penkis mėnesius. Taigi, penktadienį neišvažiavau, nes užgėriau. Šiaip dažnai išgerdavau, bet alkoholiku savęs nelaikiau.
Atsikėliau. Žvilgtelėjęs į laikrodį supratau: jau šeštadienis, o aš dar namuose. Vos nušlepenau iki vonios, nes į tualetą nespėjau, tad įmerkiau savo pagiringą galvą į kriauklę. Pavalgiau, todėl pavėlavau į traukinį. Bet manęs niekas negalėjo sustabdyti, aš juk nesustabdomas, taip atsidūriau kaime. Pasitiko brolis, nors nesitikėjau.
Vakare susitikau su senais pažįstamais ir truputį naujesniais. Vakarą praleidau sausai, nes nebuvo už ką. Ir labai džiūvo burna. Už butelį alaus būčiau atidavęs du litus, na gal tris.
Sekmadienį, kaip niekada atsikėliau blaivas lygiai 12 valandą. Diena praėjo neįspūdingai ir lėtai.
Vakare susiorganizavom vitaminingo gėralo. Sėdom ant greitaeigių dviračių ir žvėriškai nulėkėm prie ežero. Buvo jau tamsu. Mes buvome trise: naujas draugas, aš ir Siga – sena draugė, bet jaunesnė už mane.
Maudėmės trise tol kol draugas nedingo. Pradėjom jausti ežero garus, ji mane apkabino, visaip lietėm vienas kitą, tačiau nesibučiavom. Siga išbrido į krantą jau susijaudinus ir aš paskui ją. Mano rankos lietė jos klubus, kildamos vis aukštyn ir aukštyn, kol maudymosi kostiumėlis nukrito. Man nereikėjo nusirenginėti, aš nepajaučiau, kaip mano glaudės nuskendo giliam ir tamsiam ežero dugne.
Buvom priversti vėl apsirengti, nes draugo akys niekaip negalėjo užsimergti ir aš jam padėjau tai padaryti. Sulaužiau nosį užkabindamas jo akį pirštu. Pamišęs puolė į ežerą ir niekas daugiau jo nematė.
Taigi, mes vėl netrukdomi galėjom mėgautis vienas kitu. Prigulėm ant pledo prie krūmų ir berželių. O aš vis dar galvojau apie savo draugę paliktą namuose ir tokią „mylimą“...
Aš Sigą sudominau ir ji sutiko. (Kas galėjo atsisakyti, kai vienoje rankoje peilis, o kitoje jos trapus kaklas).
Siga buvo be patirties ir aš turėjau pasistengti. Pagaliau įėjau į ją. Ji jausmingai aiktelėjo ir pasirodė kraujas, bet ne tas kuris bėga iš nosies ar kai susižeidi.
Vis tebegalvojau, ką pasakytų man mano „mylimoji“, jei pamatytų mane gulintį ir bejėgį, graužiamą sąžinės. Juk aš gerbiu merginas ir sąžinę turiu kuo švariausią.
Kitą rytą jau savo namuose galvojau ar Siga...
Nesigailėjau taip pasielgęs ir aptariau tai su savo draugu. Nieko nejaučiau, tik galvojau ar Siga nepastojo.
99 06 07