Na ir pasipūtęs tavo veido grimas
Patikėsiu naiviai, kad esi pikta...
Kas parbėgs pro šalį, paukštuku nutūpęs
Liks šviesa už kadro, tartum žebenkštis.
Ar ilgai veizėsi į mane įbedus,
Savo nedėkingas ir piktas akis?
Aš dar prisiminsiu šita ryškia spalva,
Į raudona gamą nutėkštas viltis...
Kas tave išgelbės? Ir išgriebs ir kadro,
Niekas neišdrįstų šito sumąstyt.
Tavo veidas šiandien ūkanoj paskendęs,
Išbaidytos mūzos niekad nesugrįš.