Baladė tau

Aš vis galvojau sukurt apie tave baladę,
Bet kažko bijojau, nes baladės tik apie mirusius
Poetai kuria.
Diena vis po dienos skubėjo
Ir, kažkodėl, supykęs patriotas
Nukirto senąjį klevą.
Sula varvėjo,
Sula sūri ir neskani
Ir niekas jos į kibirus įleisti nenorėjo,
Nes ji buvo tokia, kaip ašara.
Taip mirė klevas.
Tą rytą man buvo liūdna.
Aš vis galvojau apie skausmą,
Tada pati patyriau baisų jausmą –
Taip aiškiai regėjau būsimos baladės žodžius,
Kaip nukirstus šimtamečius medžius,
Taip gimė baladė apie tave.
Ji gimė, o tu tikriausiai mirsi,
Nes balades kuria tik apie mirusius…