numalšinti troškuliai

suplyšus galva,
ištrūkus kaip siūlė mitis,
nubėgusios akys,
kurių nepavys.
troleibusų triukšme
uždarytais langais
prakaituotam ore
savyje savyje
viską laiko
bedančio likimo burna.
visa visa paslėps
prisidengdama
beprasme kontrolierių veikla,
visas nuodemes trauks
kuo toliau
nuo vienišiaus dievo akių.
o jam jau seniai 
visa tai neįdomu.

ką pameti,
ką išvaistai,
o ką pasilieki sau..
nebelieka ką pasilikti-
klausiančias burnas troškina
uždaryti troleibusų langai.