Išsimazgojęs sielą

Mano suprakaitavę sėdmenys stabiliai kontaktuoja su grindiniu ne kur kitur, o Indijoje ašrame šalia paties nušvitusio Siva Nandos. Maudausi šviesuolio nesibaigiančioje meilės energijoje. Gera. Ramu. Net prakaito srovelės taip jau tobulai srūva vir vir vir... Kiekviena mano kūno molekulė- meilė. Ne tik paširdžiuose, bet ir kulnuose, ir panagėse jaučiu beribę meilę. Gera. Tik staiga... Bzzzzzzzzz... Neįtikėtinai negatyvus (nieko bendra su meile nesusietas) garsas per ausų būgnelius kaip jūros puta per stiklą. Bzzzzzzz... Po galais! Kas čia taip įkyriai?... Pasikasau praplikusį pakaušį pilną meilės... Vistiek tas pats mėšlas: bzzzzzzzzz... Šiaip ne taip praplėšiu užsimeditavusias akis. O gi, žmona iš pat paryčių siurbia kilimus po mūsų šeimynine lova. O kaip Siva Nanda? Jis liko medituoti, o aš drįbsau sekmadienio švitėje nuoga bamba pilna meilės tarsi jūroje sūrumo.

Pagautas meilės isterijos, įšokau į kelnes, (nelygintus) baltus marškinius ir ristele į bažnyčią: pakunkšt, pakunkšt... Kad tik spėčiau išpažinties. Kitaip prapuolęs. Šiandien myliu visas moteris iš eilės! Kur tai matyta!? O kaip žmona? Ir ją myliu! Kad ją kur velnias tą meilės meditaciją! Neįtikėtinas skandalas! Net ir kaimynę su pasiutusia kalyte myliu ir... O, šventasis su visais šventais ir mažiau nusidėjusiais... net ir...
Prie klausyklos langelio nulenkiau nuodėmingą galvą kaupiną meilės ir išbėriau kunigui visą savo sielos juodymę, o jis... Ne, nepasmerkė, neapšaukė bedieviu, o tik liepė sukalbėti „Sveika Marija“ tris kartus.

Kaip ranka nuėmė. Dievaži! Tarsi nieko nebūtų atsitikę šiąnakt.
Grįžau mano, palengvėjusia širdimi ir to paties svorio pinigine. Laimės pilnos klešnės. Apšaukiau žmoną, prieš tai kaimynę, pasipainiojusią šventadienį laiptinėje man po kojom. Tyčia paspyriau jos nepraustaburnę kalytę, kuri kaip visada vis urzgė, pabrukusi antakius tarp rudų akių ir iššiepusi dantis. Vedžiojasi šunį už virvelės nuodėmingoji, kai galėtų eit bažnytėlėn. Sielos purvynus nors išsimazgotų...