Pranešimas (toliau)

2019 liepos 20 d.

Pažeidžiu visas taisykles rašydamas dienoraštį. Bet tik Centro. Apie Centrą nesiplėsiu, nes negaliu ir nenoriu, o kas dėl asmeninių motyvų – turiu nuojautą, kad šitas dienoraštis man dar pravers. Nuojauta mano gyvenime tarsi sena čigonė, kuri nuolatos žino kaip yra geriau ir nesiruošia aiškinti kodėl. Todėl kai kažkas viduje man kužda „rašyk dienoraštį“, aš nepuolu ginčytis ir ieškoti argumentų prieš. Tiesą pasakius, tai viena iš retų situacijų, kuomet racionalumą išsiunčiu atostogauti. Nuojauta yra mano šventa karvė, kuriai leidžiu daryti ko tik užsigeidžia. Beje, kadangi esu iki šiol gyvas, tai neturiu pagrindo ja abejoti.

GEO- SEN patvirtino, kad Padaro šaknis per mantiją artėja prie Vidinės Mongolijos. Kadangi tai Kinija, po savaitės laukiu svečių. Juan Či, 57 metai, senas saugumietis, moksliniai laipsniai tarptautiniuose santykiuose, biologijoje ir lyginamojoje antropologijoje. Aistringas Kinų mitologijos tyrinėtojas. Panašu, kad nenuobodžiausim. Centras liepė būti atviru.

Taip pat rusas. Rusai Centrą įtikino, kad jų dalyvavima būtinas. Atvyks diena vėliau nei Juan Či. Sergej Jefimov, 45 metai, taip pat senas saugumietis, moksliniai laipsniai biochemijoje ir biofizikoje. Aistringas buriuotojas. Sergejui nepasisekė. Jūra tolokai.


2019 liepos 30 d.

Rusas ir Kinietis mane kamantinėjo ilgai ir nuobodžiai. Sergejus pačioj susitikimo pradžioj pasveikino su sėkminga operacija Varėnoje prieš dešimt metų. Sakė, kad skaitė mano dosje ir tikisi, kad padėsiu užpildyti jo kolegų paliktas spragas. Juan nekalbus. Bet moka klausytis ir užduoda gerus klausimus.

Visi sutarėm, kad nuo žiniasklaidos ilgai Padaro slėpti nepavyks. Bet mūsų viršininkai irgi nekvaili. Čia jų darbas. Mūsų rūpestis stebėti Padarą ir teikti rekomendacijas. Tai labai sudėtinga daryti, nes padaras išaugo iki keturių kilometrų aukščio ir mes nelabai kuo galime papildyti palydovų siunčiamas nuotraukas ir kitus duomenis. Gal todėl paskutinėje siuntoje iš Centro keletas teleskopų ir netgi spektrometras. Nori, kad žvalgytumėmės iš apačios, kuomet virš Jukatano kabo bent penki stacionarios orbitos palydovai? Ką gi, vis šiokia tokia pramoga.


2019 rugpjūčio 5 d.

Juan šį ryta pasivedė mane į šoną. Parodė kelias nuotraukas iš Vidinės Mongolijos ir paklausė ką apie tai galvoju. Nuotraukos geros kokybės, mūsiškėms nenusileidžia. Palyginom. Padaras toks pat kaip ir Jukatane gegužės pradžioje. Pasakiau, kad kol kas nieko negalvoju. Jeigu Padaras išleis šaknis dar keliomis kryptimis, net tada nežinosiu ką pasakyti. Sergejus irgi žino apie Vidinę Mogoliją, bet apsimeta, kad jam tai nerūpi. Ištisas dienas leidžia su teleskopais ir spektrometru. Jis pirmas ir pastebėjo, kad Padaro kamieno cheminė sudėtis keičiasi. Palydovinės sistemos patvirtino, kad Sergejus teisus.

Beje, padaras pranešime liepė nenaudoti palydovinių sistemų jo stebėjimui. Tačiau Centras negalėjo įsivaizduoti gyvenimo be mažiausiai dviejų palydovų. Kiniečiai su Rusais pakabino po vieną. Laukiu, ką darys Padaras. Stebiuosi, kad iki šiol nesureagavo.

Taip pat smalsu, ką Padaras darys su jūriniais ereliais, kurie įsigudrino sukti lizdus ant apatinių šakų. Maždaug kilometro aukštyje. Juan nuomone, ereliai turi daugiau galimybių su Padaru sugyventi nei žmonės. Pasak jo, erelių elgesys neprieštarauja jų prigimčiai. Jeigu Padaras turi kokį nors harmonijos suvokimą panašų į mūsų, ereliai į žemės paveikslą įsipaišo kur kas geriau nei mes.

Juan sarkazmas man patinka. Panašu, kad mes apie kai kuriuos dalykus galvojame panašiai. Bet aš jam priminiau elektros tvorą Padaro liepimu surestą jo papėdėje ir žuvusius džiunglių gyvūnus. Panašu, kad idealizmo Juan turi gerokai daugiau už mane.


2019 rugpjūčio 11 d.

Pagaliau. Pasirodė vaisiai. O gal žiedai? Nesupaisysi. Keliasdešimties metrų skersmens vaivorykštinės sferos lygiai taip pat netvarkingai išmėtytos kaip ir šakų vainikas. Suskaičiavom trisdešimt vieną. Yra trys sferos, kurios kone susiličia viena su kita. Yra viena, kuri kabo kaip kalėdinis žaisliukas vos kilometro aukštyje tiesiai virš mūsų. Ant ko kabo – velniai žino. Segejus išbandė visą turimą arsenalą ir nieko negali apie tas sferas pasakyti. Jam Padaras daro didelį įspūdį.

O mano nuojauta man kužda kažką negero. Man padaras taip pat daro įspūdį, bet visai kitokį nei Sergejui. Aš Padaru nepasitikiu.

Nepaistant mano nepasitikėimo, Padaro jumoro jausmas mane žavi. Jis ne veltui leido laiką prieš dešimt metų skanuodamas internete žmonijos sukauptą informaciją. Žinote ką transliuoja visi penki palydovai iš savo geostacionarių orbitų nuo tada kai tik pasirodė sferos? Visą juodžiausios pornografijos memoreliabiją, o fone skamba Mocarto rekviem, Bethoveno likimo simfonija, Bacho d-mol ir kitų klasikų bei modernistų minoriniai opusai. Nesu įsitikinęs, kad tai subtilu, bet tikrai efektyvu. Juolab, kad nei Centras, nei Rusai su Kiniečiais negali pajudinti savo palydovų ar nutraukti transliacijų į serverius.

Kodėl aš nesistebiu?