Rašyk
Eilės (73094)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2497)
Slam (49)
English (1103)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





lyra lyra

dalykinis dalykas 1

Šis kūrinys matomas tik autoriaus namuose


Aš esu gėjus. Aš esu gėjus. Kad ir kiek kartų kartočiau, kaip kad daro alkoholikai anoniminiuose susitikimuose, niekaip to nepripažinsiu. Bent jau sau. Tačiau aš jau turiu įrodymą, kad toks esu. Beną. Jis mane pamylėjo. Pamylėjo man pačiam sutinkant ir dargi keisčiausiomis aplinkybėmis.
Aš susipažinau su juo darbe. Kad ir kaip kvailai atrodytų, aš esu pardavimų direktorius, o jis svarbiausio mūsų tiekėjo atstovas. Nuo jo priklausė mūsų nedidelės įmonės likimas. Jei tiekėjas atsisakytų mūsų paslaugų, paprasčiausiai subankrutuotume. Pries susitikimą su Benu, pats įmonės direktorius mane išsikvietė į kabinetą ir leido suprasti, jog jei nevykdysiu kiekvienos svečio užgaidos ir nepasieksiu, kad jis pratęstų su mumis sutartį dar metams, aš esu atleistas. Atleistas su papeikimu. Jis kalbėjo labai rimtai. Aišku, toks gąsdinimas man įspūdį padarė, nes atlyginimas, kurį gavau man buvo labai svarbus. Tai buvo pirmos tokio pobūdžio pareigos mano karjeroje ir jei man nepavyktų, niekas nebenorėtų manęs priimti. Arba bent aš taip galvojau tuo metu, nes dar nelabai savimi pasitikėjau.
Susitarėme su Benu susitikti viešbutyje iš ten važiuoti dalykinės vakarienės, o jau iš ryt ryto pasirašytume kontraktą dar vieneriems metams. Arba ne.
Važiuojant į viešbutį labai jaudinausi ir pergyvenau, nesumąsčiau, kaip reikės pasisveikinti, ką sakyti ir kaip padaryti įspūdį, kad Benas patikėtų, jog esu atstovas iš patikimos kompanijos, su kuria tiesiog būtina pratęsti kontraktą.
Kai atvykau, Benas manęs jau laukė vestibiulyje. Jis buvo lieknas, vidutinio ūgio jaunuolis, švelnaus veido, mėlynų akių, vilkėjo oficialų mėlynos spalvos kostiumą. Jis tvirtai man paspaudė ranką ir nusišypsojo, parodydamas eilę fantastiškai baltų dantų. Buvau pakerėtas. Panašiai turbūt jaučiasi vyras, pamatęs dailią moterį dalykiniu kostiumėliu, bei supratęs, kad ji ne tik graži, bet ir protinga bei turi galių. O galingos moterys svaigina kaip vynas, ypač verslininkus vyrus, kurie mano, kad nusivedę tokią moterį į lovą, tą galią perimtų ir tarsi patys save paverstų galingesniais.
Nustebau, jog pajutau tokią jausmų gamą, pamačius šį dailų jaunuolį, trapų, lyg nežinomos šalies gėlė. Jo manieros buvo nepriekaištingos, kalbėjo ramiu, lygiu tonu, dailia anglų kalba. Savo kapotu akcentu atrodžiau šalia jo lyg keverza.
Pirmiausia aptarėme orus, vėliau politinę padėtį mano ir jo šalyse, bei sutarėme, kad pats laikas būtų važiuoti dalykinės vakarienės. Tuomet jo žvilgnyje pastebėjau kažką keisto, lyg jis būtų supratęs kažin kokią paslaptį ir dabar mėgautųsi savo jėga. Jo akyse tuomet atsirado kažin kokia laukinė išraiška, lyg katės, pastebėjusios paukščiuką ir nekantraujančios jį pagauti ir sudrąskyti.
Išsikvietėme taksi ir jai atvažiavus susėdome į galinę sėdynę. Tuo metu, jis pasakojo man keistą anekdotą apie anglus ir prancūzus. Buvo juokinga ir neišvėręs, aš nusikvatojau. Benas  taip pat ėmė juoktis ir lyg tarp kitko ranka man atsirėmė į šlaunį. Tai man nebuvo kažkas neįprasto, tačiau  prisilietimas nutvilkė lyg ugnis. Pajutau, kad mane išpylė karštis, tikriausiai dar ir paraudau lyg burokas. Tuo pat metu jutau, kad Benas mane stebi ir jam patinka mano reakcijos.
Man pačiam dar niekaip nepavyko suprasti, kas darosi, niekuomet nebuvau taip jautęsis, juolab su vyru. Tačiau pasiaiškinau sau, kad kaltas jaudulys, juk galų gale viskas pastatyta ant kortos, nuo šio susitikimo priklauso mūsų įmonės ateitis ir mano karjera.
Atvykome į prabangų restoraną, kur mus pasitiko gana pasipūtęs meterdotelis ir palydėjo prie staliuko. Staliukas nebuvo didelis, bet dailus ir iš tolo žibėjo krištolinėmis taurėmis ir sidabro įrankiais. Tai dar vienas tokio darbo privalumas – galimybė su klientais lankytis prabangiausiose miesto restoranuose, viešbučiuose, užsakyti negirdėtų pavadinimų patiekalus ir taip toliau. Benas iš karto užsakė prancūziško konjako bei kažkokių įmantrių patiekalų sau ir man, teigdamas, kad jis labai gerai nusimano prancūziškoje virtuvėje. Nesiruošiau ginčytis, nes su Benu jaučiausi kaip reta atsipalaidavęs ir netgi linksmas. Jis nepaliaujamai pokštavo, juokėsi, o jam juokiantis akys spindėjo lyg du dideli brangakmeniai. Negalėjau nežiūrėti į jį..
- Ar tu patenkintas? – paklausė Benas padavėjui atnešus lėkštes, uždegtas sidabriniais dangčiais, – Aš labai stengiausi rinkdamas šiuos patiekalus. Jie turėtų tau palikti neišdildomą prisiminimą. Daugiau negalėsi paimti į burną nieko kito.
- Nežinau, leisk pirmiausia paragauti ir aš pasakysiu savo įvertinimą, - diplomatiškai išsisukau aš.
Lėkštėje išvydau besipuikuojančias kelias morkas, dailiai apskrudintas bulves ir kažin kokį keistą mėsos gabalą. Man jis atrodė įtartinai, tačiau didvyriškai atsipjoviau ir su pasišlykštėjimu išvydau, kad aš mėsos sunkiasi tirštas, balkšvanas skystis. Nedrąsiai pakėliau šakutę su kąsniu ir patikliai nusišypsojau Benui, kuris atrodė lyg lapė, ką tik pavogusi iš vištidės riebią vištą. Skonis buvo nepakartojamai šlykštus. Mėsa buvo sunkte persisunkusi bjauriu prieskoniu, kuris man priminė pelėsius ir puvėsius, sumaišytus drauge.
- Tai putpelės mėsa su brangiausiais prancūziškais sūriais, pagardinta vyno padažu... – patikslino Benas, lyg man tai būtų rūpėję.
Aš vos įstengiau nuryti kasnį,
- Dar niekuomet nesu valgęs nieko labiau pasišlykštėtino, - pastebėjau.
- Tai ir norėjau išgirsti, - nusikvatojo Benas, liesdamas mano ranką, gulinčią ant stalelio, - tu tikrai nepamirši šio nepakartojamo skonio ir rekomenduosi visiems sutiktiems asmenims.
- Tai jau tikrai, - įstengiau nusišypsoti aš ir pažvelgiau į jo ranką ant manosios. Mano kūnu nepaliaujamai bėgo šiurpuliai.
Aš pajutau kaip mano pasididžiavimas sukrutėjo kelnėse ir su siaubu bandžiau toliau šypsotis. Tuomet Benas pirštų galiukais ėmė glostyti mano pirštus. Tai atrodė taip erotiškai ir kartu nekaltai, kad nežinojau, ar atitraukti ranką ir toliau knebinėti pasibaisėtiną patiekalą ar toliau lyg niekur nieko šypsotis. Šypsojausi ir rankos neatitraukiau. Benas nuleido akis ir tyliai sau nusišypsojo. Netrukus jis patraukė ranką lyg nieko nebūtų atsitikę. Toliau kalbėjomes apie įmonę, apie būsimus mūsų užsakymus, jis atsakinėjo į mano klausimus, pats uždavinėjo savuosius. Aš apsimečiau, kad nieko neatsitiko ir stengiausi kuo palankiau pristatyti įmonės pasiekimus šalies rinkoje. Konjakas buvo stiprus ir svaigus. Netrukus man ėmė suktis galva, nors šiaip esu atsparus alkoholiui. Kalbos nuo įmonės reikalų pasuko į asmeniškumus. Dabar Benas jau atvirai laikė man už rankos. Galbūt kaltas alkoholis, o gal Beno žavesys, bet man tikrai patiko. Patiko jo tylus balsas, švelnus kaklas, kurio duobutėje matėsi pulsuojanti gyslelė. Vakaras nepastebimai prasitęsė.
Kai suvalgėme paskutinius maisto likučius ir išgėrėme paskutinius gurkšnius konjako Benas lyg tarp kitko paklausė:
-Ar čia yra kokia jaukesnė vietelė nei šis restoranas? Na, žinai, kur renkasi žmonės tokie kaip mudu.
Sutrikau, nes nežinojau ką atsakyti. Ar reikėjo pulti atsiprašinėti ir klausti ką jis turi galvoje? Galvoje sukosi šimtas minčių, prisiminiau direktoriaus žodžius, jog turiu pildyti kiekvieną svečio užgaidą, prisiminiau  Beno ranką ant savosios ir aišku, supratau, kad jis turi omenyje gėjų barą, arba diskoteką. Viskas dar būtų buvę nieko, tačiau aš net nenumaniau, kur jie yra ir kaip iki ten nusigauti.
Kad neatrodyčiau kvailas, paslaptingai nusišypsojau ir atsiprašęs nuskubėjau prie baro. Ten kaip tik sukinėjosi barmenas, lieknas patrauklus vyriškis, kuris man priėjus tuojau pat prišoko, laukdamas užsakymo.
-Gal galėčiau paprašyti jūsų paslaugos, - pusbalsiu pradėjau, jau jausdamasis visišku idijotu. – Man reikia sužinoti, kur čia Vilniuje yra koks nors žydrųjų baras ar diskoteka. Turiu klientą, labai svarbų ir jis nori ten apsilankyti, bet deja, aš nieko apie tokias vietas neišmanau...
Barmenas nusišypsojo ir žvilgtelėjęs mano stalelio pusėn pasakė:
-Jokių problemų. Baras visai netoliese, aš ten dažnai lankausi. Labai maloni vieta.
Ir pasakė adresą. Man nepaprastai pasisekė. Pirmas užkalbintasis  man suteikė vertingą informaciją. Tačiau aš nebuvau pamiršęs, jog Benas pasakė, jog mes abu esame tokie. Beje, gali būti, kad jis visai ne gėjus ir aš supratau viską ne taip ir galiu visiškai apsikvailinti nuvedęs svarbiausią klientą į žydrųjų barą,  kai jis nori į striptizo barą. Tad nusprendžiau apsidrausti ir patikrinti.
Grįžęs prie staliuko paklausiau Beno, kuris jau regimai nuobodžiavo:
-Barmenas man patarė vieną vietą, kurioje jis dažnai lankosi, ten sakė sutinka daug gražių vyrų. Tačiau nežinau, ar tamstą sudomins toks jo pasiūlymas.
Tikėjausi, jog Benas tik nusijuoks ir jei palaikys mano istoriją pokštu, tai aš irgi nusikvatosiu ir pasakysiu, jog tai buvo mano juokas bei pasiūlysiu kuo puikiausią striptizo barą arba geriausią miesto disko. Tačiau jis tik nusijuokė ir atsakė:
-Kam man tie gražūs vyrai, jei aš turiu tave?
Čia man pakirto kojas. Tikrai išaiškėjo, jog jis būtent tai turėjo galvoje. Ėmiau galvoti, kaip galėčiau išsisukti. Pasakyti, kad turiu vaikiną? Kaip banalu! Tačiau nepaisant visų nuogastavimų, aš širdies gilumoje džiaugiausi, jog mes eisime į tą keistą barą ir kad aš jam patinku.
Dėl dievo, man jau 32 metai, tačiau pirmą kartą jaučiausi taip keistai.
-Tad eime, - tariau nerūpestingai, - geriau jau paskubėkime, nes rytoj laukia svarbus susitikimas.
Benas atsistojo ir uždėjo ranką man ant peties. Sutirpau nuo jo mėlynų akių žvilgsnio.
Vėl išsikvietėme taksi, nors kaip  barmenas ir minėjo, baras buvo juokingai arti. Tačiau poniškai, kaip ir dera dviems verslo parteriams atvažiavome į minėtą barą. Įžengus vidun mane paribloškė vaizdai kuriuos išvydau. Kiek pritemusi patalpa, dauguma lankytojų aišku vyrai. Jie sėdėjo prie stalelių meiliai apsikabinę, vieni bučiavosi, kiti jau šoko čia pat įrengtoje šokių aikštelėje. Sustojau ir sustingęs negalėjau pajudėti iš vietos.
2007-06-29 23:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-30 20:39
Vai
Vai
veikiau pasišaipymas čia:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-30 20:00
Fatal Error
Ach tie gejai niekadejai...
Smagus kurinukas, nors pakvatoti buvo is ko =)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-29 23:30
Manas Grafo
Perskaičiau keletą pirmų sakinių ir sustojau ties "subankrutuotume". Nekenčiu tokio kalbos iškraipymo. Bjaurus įprotis, bet ką padarysi. Čia vienas iš tų atveju, kaip pvz. žmogui sukirčiavus mašina (3 nuo galo), o ne mašina (1 nuo galo) galiu jam tuoj pat vožt į dantis, nes mane tiesiog supykina. Blah.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą