Tavo žodžių ylos, adančios mano kasdienybę, jau seniai priprato prie pasipriešinimo, tačiau... vis dar aštrios. Ir nieko čia keisto – juk aštrini jas visame kame, net pakelės medis gali būti tavo meistriškumo liudytojas, tik ar dėl to laimingas?
Ar iš viso laimingi gali būti žmonės, jei nėra aplink nei centimetro, kad dūšelė nors koją padėt galėtu iš savo kūno išėjus.?..
Ir kurgi tu, žmogau, su savo dūšele belėksi, kokio polėkio besulauksi, jei visą orą raižo stebintys žvilgsniai, sekantys žodžiai, analizuojančios ir vertinančios mintys... ir nei krust, jei nenori ašarų pakalnės... O ir su ašarų pakalne ne geriau – daug skysčių, daug nevilties ir galutinis vienatvės suvokimas erdvės aplink vis tiek nepadidina, tik sukuria iliuziją, kad kovoji tiesos vardan... tiesos, kuri jau seniai ilsisi lyg karys, laimėjęs mūšį...
Galima mąstyti dvejopai: tiesa ilsisi, nes darbas jau atliktas ir ... tiesa užmigo ant laurų. Kaip sakoma – viskas priklauso nuo požiūrio... O man, kad ir kaip žiūrėtum, viskas vis tamsyn ir tamsyn...
Gal ir gerai, tamsoje švyturys geriau matosi, ir priplaukti gali, ir sušilti... Tik kelionei ryžtis sunku, juk dūšelei baugu, nepripratus prie tokių erdvių,
Tavo žodžių ylos nepalieka net dabar, kai narplioju gyvenimo painiavą... Tai dovana man, kad galėčiau įvertinti tikrosios kalbos lengvumą...
Vis dėlto tekstas įkeltas į prozos skyrelį, taigi, vertinu kaip šio žanro bandymą.
Kaip galima vertinti "prozos tekstą", jei nėra situacijos, siužeto, veikėjų, tik kaži koks išsisakymas, kuris, jei ir būtų įterptas į prozos tekstą kaip kokio nors veikėjo monologas, nebūtų kokybiškas.
Taigi.
Dėl žanro. Jeigu čia proza, tai tik ankstyvoji jos užuomazga. Panašiau į esė. Bet ir kaip esė darbas silpnas. Nėra pakankamai išplėtota mintis, jokio analitinio mąstymo, gal kažkiek patirties justi, bet jos pateikimo formos norėtųsi kitokios - aštresnės ir paveikesnės.
Jeigu tai dienoraštis, tai, sakyčiau, visko kaip tik.
žodžiai-ylos - kaip frazeologizmas savaime gan netikęs, arba kažkaip kitaip reiktų parašyti,..
o požiūris, be jo išties tuščios garsinių-rašto erdvės-išraiškos :)
Norit mane apkaltinti grafomanija? Nepavyks...Nepretenduoju i labai isprususio raseivos varda, bet ir neketinu pacios kurybos esmes nuzeminti iki jausmu joje nebuvimo.
Ir dar - prasyciau rasyti kritika, o ne replikas, kurias gali parasyti bet kas. Dekui.