Popieriniai agrastai

Tarp siaučiančių geltonų lapų
ir tarp karštos ledinės saulės
Bei netikrų namų
žydėjo du žali agrastai,
Ir suko ratais apie juos basa
Mano meilė rudeninė.

Išėjo ji pavasariui dar nesugrįžus
apsivilkusi nuogai
su popierinėmis šlepetėmis
Ir vėjo varstoma kiaurai,
Basa.

Sulipusios dėl karščio
tos meilės šukės
landžiojo po kūną ir
lipo jos viena per kitą
Ssutapdamos su meile žiemužine.

Ne taip kaip vasaros ar rudenio,
ne taip ir ne kitaip
o būtent štai –
ji vaikščiojo po baltąją palatą,
skaičiavo mini žingsnius
vis graudulingai klausdama:
„Ar jie mane dar mini? “

Su baltutėle pižama
tarp siaučiančių geltonų lapų
bei be savų namų
sustėrusi iš šalčio
be popierinio apavo
skaičiavo mini žingsnius
tarp dviejų agrastų
Mano mėlynoji.