langas į žiemą išėjo
nelaukdamas akių
laukiančiai šnekančių
o aš stoviu prie durų
(o jos užrakintos)
galvoju kad per žiemą
žengsiu
žiemoje gyvena žmonės
kailiniais nupaišytais
ir žvelgia kreivai
į nuogą mane
man negėda
savo gėdos
man gėda dėl
išmintingai pieštų
lygiai taip pat
šąlančių gyvulių