001
Užupio vaizdas per plaučių rentgeno nuotrauką.
Negatyvą apžiūrinėjantis gydytojas. Sutrikęs (gana jaunos, keisto grožio) merginos veidas.
Raudona lemputė su užrašu “Užimta” pasikeičia į žalią - “Įeiti”.
Pro duris lėtai ir susimąsčiusi išeina Tula (ta pati mergina). Prasilenkia su vyruku, rankoje laikančiu savo rentgeno nuotrauką. Abiejų akys susitinka.
Tula (piktokai) – Ko spoksai?
Jurgis (jau nejaunas, paprastas ir nuoširdus vyrukas) gūžteli pečiais ir pirštu keliskart paliečia savo smilklinį, rodydamas dažų dryžį aukščiau jos ausies.
Jurgis – Tu išsitepusi. Dažai...
Mergina pakelia ranką, panagės nešvarios.
Jurgis – nea, norėjau pasakyt... (prunkšteli) Turbūt dažytoja?
Gana linksmai ir kiek kvailokai rodo į savo išteptas rankas.
Tula – Ne blet, tinkuotoja.
Jurgis nesuprasdamas žiūri į aptriušusiu koridoriumi tolyn nueinančią merginą.
Gydytojas (taip pat žiūri net pasilenkęs) – Prašau, gerbiamasis.
Jurgis įeina į kabinetą. Žalia lemputė pasikeičia į raudoną “Laukti”.
002
Ugnis. Tamsus žmogaus siluetas meta anglis į ugnį. Padeda kastuvą. Ima fotoaparatą ir išeidamas užtrenkia duris. Iš aukšto kamino Užupy rūksta juodi dūmai.
003
Panorama nuo Bekešo kalno. Sėdi Tula ir geria iš butelio. Garsiai nusikeikia:
Tula – Kodėl būtinai man?! Šūdas! Šūdas! Šūdas!
Užsiverčia vyno butelį. Kai jį nuleidžia, matyti Jurgio galva.
Jurgis – Aš tas pats... Jurgis.
Tula – Mėšlas! Kur tik geresnė vieta, ten bomžai arba idiotai. Atsistoja.
Jurgis – Supratau.
Tula (piktai) – Ką supratai, vyruk?
Jurgis – Tu tapytoja. Iš dailioškės čia, apačioj...
Tula prisimerkia, nebyliai nusikeikia ir tik trukteli pečiais.
Jurgis rodo į savo išteptas rankas.
Jurgis – O aš dirbu statybose. Apdailos meistras. Tenka ir dažyti...
Tula šypteli.
Jurgis – Tai mes beveik kolegos...
Tula žiūri į jį kaip į idiotą. Ramiai pakelia butelį ir pila vyną jam ant galvos. Visiška tyla. Jurgis be žado, bet kažkaip geraširdiškai nusišypso.
Tula – Nepyk, kolega... statybininkai mėgsta išgerti... Aš Tula...
Jurgis – Aš beveik negeriu.
Tula – Jau geri.
Nustoja pilti ir duoda jam apytuštį butelį.
Tula – Gerk, meistre!
Jurgis – Tuoj...
Iš savo portfelio išsitraukia butelį degtinės. Jos akys išsiplečia ir ji nuoširdžiai nusijuokia.
Tula – Joo, matau kad tikrai daug negeri...
Jurgis sutrikęs šypsosi.. Pamato juodus dūmus tolumoje. Surimtėja.
Jurgis – Ne tau vienai šiandien bloga diena.
004
Užupis per plaučių rentgeno nuotrauką.
Angelas, ant kurio galvos tupi išsigandusi katė. Apačioje - lojantis šuo. Dūmai tolumoje.
005
Siluetas, sėdintis ant anglių krūvos ir kiek pamišėliškai skaitantis iš dienoraščio ar atskirų po sandėliuką išmėtytų lapų:
Siluetas - „Išeidamas žmogus savo beprotybės vaisius palieka šiam pasauly, tarsi šis būtų apsivalymo, nusiplovimo vieta. O gyvieji tempia anų puikybės ir amžinumo vardan palikto galvos skausmo naštą. Pereini slenkstį, nusivalai kojas, palikdamas smėlį. Ir žengi. Kur? Iš kur eini? Ateini į namus, palieki durnumą ir išeini?... „
006
Į Malūnų gatvę pasuka vaikas ir mergina. Abu sienoje kreida brėžia brūkšnius. Vaikas pašoka ir tos linijos susiliečia. Mergina linksmai pakelia jį, ir jis kojomis ją apsikabina. Jie ilgai bučiuojasi lyg meilužiai.
Toliau užkadrinis tekstas - „Abu retsykiais susitinka šiame mieste. Mieste, kur daugybė gatvių, bet mielos vos kelios: į namus bei artimo žmogaus link. Mieste, kuriame šimtai veidų, bet dažnai nerandi veido. „
007-008
Tulos dirbtuvė. Abu su Jurgiu bučiuojasi ir verkia girti...
Užkadrinis tekstas: „Jie kartas nuo karto pasimato tame mieste, turtingame atsitiktinumais, kur šie nebūna pernelyg reti. Čia puiki vieta tikinčiam, jog už kažkurio namo kampo sutiks ir pažins savo laimę. Vilniuje ji tikrai nepraeis pro šalį. „
Naktinio Vilniaus ir Užupio vaizdai.
Tula ir Jurgis sėdi nuogi, abu uždėję ranką vienas kitam ant krūtinės kaip kokie indėnai.
Mieste švinta. Tas pats vaikas, kuris bučiavosi su mergina, paryčiais vaikštinėjantis po Vilnių.
Tulos dirbtuvėje butelių ir įvairių daiktų atspindžiuose bei šešėliuose matyti, kad Tula ir Jurgis mylisi.
009
Siluetas meta anglis ir popieriaus lapus purvinomis rankomis į ugnį ir kalba toliau:
„Jie gyvena nepertoliausiai ir jeigu numanytų, kaip dažnai prasilenkia tomis pat gatvėmis, išmindami šiltą lyg pasisveikinimas taką, tą pačią supratimo sekundę stabteltų ir palūkėtų lemties. Abu vienu metu. Abu vidury žingsnio. Gal būt tik už posūkio vienas nuo kito. „
010
Rytas. Tula lovoje rūko cigaretę.
Tula - Turbūt net nerūkai? Ei, kaip ten tave, pabusk. Susipažinsim.
Lovoje sujuda Jurgis.
Tula - Aš noriu dar... ... ir dar ir dar... Aš noriu dulkintis iki paskutinio... atodūsio.
Jurgis - Tu verki.
Tula - Ką?
Jurgis - Kitos aimanauoja ir dūsauja, o tu verki. Pirmąkart sutinku tokią.
Apkabina ją.
Tula (šypteli) - Ne tavo reikalas. (Duoda jam cigaretę) Ką tu dar moki? Na dulkintis moki, gerti nelabai... papasakok ką nors... na apie savo statybas papasakok.
Jurgis (užgesinęs cigaretę) - Tuoj... klausykis.
Kažką šnibžda ir bučiuoja ją į lūpas vis aistringiau...
011
Statybų aikštelė. Į gana didelį kiaurą objektą vienas po kito eina darbininkai su įrankiais vienoje rankoje ir magnetofonais... Vieno Sony, kito Sharp, trečio Grundig... didesni, mažesni, apdulkėję... Jurgis taip pat su savuoju.
Jis įeina į pastatą, įsijungia magnetofoną. Kitas netoliese taip pat. Trečias savąjį... kiekvienas išsirenka savo radijo stotį ar CD. Kokafonija...
012
Jurgis ir Tula mylisi
013
Darbininkai iš aliuminio profilių daro sienas, jas dengia plokštėmis ir šitaip po truputį atsitveria vienas nuo kito. (Daug darbo detalių, laužomos gipso plokštės, vyrų šūkalojimai, gal net dialogai...)
014
Savo sandėliuke-kamine Siluetas įmeta paskutines anglis į ugnį ir šluoja grindis. Kambaryje daug erdviau. Dulkės.
015
Dulkės ir statybose.
Einant iš kambario į kambarį - dabar jau skirtinga atmosfera, netgi apšvietimas, girdisi skirtinga muzika. Jurgio statomame kambaryje muzika ir šviesa kelia dulkes.
016
Mylėjimosi garsai. Tulos dirbtuvėje nukritus kažkokiam dažų indui taip pat pakyla dulkės. Metalinis indas rieda grindimis kol ranka jį sustabdo.
017
Siluetas patraukia dėžutę ir toliau atsiklaupęs plauna grindis šlapiu skuduru.