Kadais

Vos girdimas kapsėjimas
į tuščią šprotų skardinėlę
gražina prisiminimus
apie kadais

Kai naktį stoviniuodavo
juodas žmogus su skrybėle
prie  lango, net negalvodamas
apie serenadas

Kada mes susitikdavome
laikrodžių alėjoje
pašėlusiai kukuojant
medinėm gegutėm

Diena tad nesiskyrė
nuo nakties
šiaurės pašvaistės nebeskirdavai
nė nuo vaivorykštės

Užmigdavai nuo muzikos
dėžučių sentimentalaus
skambėjimo ant mano rankų
tarsi begonijos vazonas

Ir visa tai nakty
ir kaukime kačių
prie atdaros tuščios
šprotų dėžutės.