švelni perkusija

kažkaip netiksliai eina laikas per avarines
situacijas aistros bangas. paklydusiom

orbitom žemės palydovai išsitars.

visai netyčia aprimsta išnaudotas kūnas
po sielograužų tavęs manęs vengimų.

ir nesvarbu ar čia ar ten numirti nes
viskas baigia savo ratą pasauliui tarus.

kartais geriau tylėti justi lėktuvus
skersmenis naktų ar išilginius jausmo pjūvius.

lėtai prabyla laiko duobės juodom dėžėm dievukų
kastom. pardon - sakau, kad neužkastų.

kažkieno delne sunyksta smėlio laikas.
granulės liūty ištirpsta yrant dievo kojinėms

saulėkaitoj. galėčiau pirštu parodyt kur tavęs
nėra - kiekvienoj stotelėj užsilieka pėdos

kiekvienoj perkusijoj - akla nata - keistai
praplyšta jūros toliai dingsta balsas. pasaulio

apvalumą praregi tarytum naktį grįžtų visos
tavo ligos ir klausimai - kodėl tyli - užsimerkus

galima daugiau prarasti - kodėl tyliu. kodėl taip
dilgčioja pasąmonėj ar stuburo slankstely -

lietumi keliaudama imu ramiai išnykti -
telieka dulkės kamuolys tavam talpiam laike