Plaučių rentgeno nuotrauka. Ją apžiūrinėjantis gydytojas.
Raudona lemputė su užrašu “Užimta” pasikeičia į žalią - “Įeiti”.
Pro duris išeina Tula (gana jauna keisto grožio mergina). Prasilenkia su vyruku, rankoje laikančiu savo rentgeno nuotrauką. Abiejų akys susitinka.
Tula – Ko žiūri?
Vyrukas (Jurgis) pasuka smilkinį.
Jurgis – Tu išsitepusi. Dažai...
Mergina pakelia ranką, panagės nešvarios.
Jurgis – nea, norėjau pasakyt... (prunkšteli) Turbūt dažytoja?
Gana linksmai ir kiek kvailokai rodo į savo išteptas rankas.
Tula – Ne blet, tinkuotoja.
Jurgis nesuprasdamas žiūri į aptriušusiu koridoriumi tolyn nueinančią merginą.
Gydytojas (taip pat žiūri net pasilenkęs) – Prašau, gerbiamasis.
Jurgis įeina į kabinetą. Žalia lemputė pasikeičia į raudoną “Laukti”.
Ugnis. Tamsi žmogysta meta anglis į ugnį. Padeda kastuvą. Ima fotoaparatą ir išeidamas užtrenkia duris. Iš aukšto kamino Užupy rūksta juodi dūmai.
Panorama nuo Bekešo kalno. Sėdi Tula ir geria iš butelio. Garsiai nusikeikia:
Tula – Šūdas! Šūdas! Šūdas!
Užsiverčia vyno butelį. Kai jį nuleidžia, matyti Jurgio galva.
Jurgis – Aš tas pats... Jurgis.
Tula – Mėšlas! Kur tik geresnė vieta, ten bomžai arba idiotai.
Atsistoja.
Jurgis – Supratau.
Tula (piktai) – Ką supratai, vyruk?
Jurgis – Tu tapytoja. Iš dailioškės čia, apačioj...
Tula prisimerkia, norėdama nusikeikti, bet tik trukteli pečiais.
Jurgis rodo į savo išteptas rankas.
Jurgis – O aš dirbu statybose. Apdailos meistras. Tenka ir dažyti...
Tula šypteli.
Jurgis – Tai mes beveik kolegos...
Tula žiūri į jį kaip į idiotą. Ramiai pakelia butelį ir pila vyną jam ant galvos. Sarkastiškai juokiasi...
Tula – Kolega... Statybininkai mėgsta gerti... Aš Tula...
Jurgis – Aš negeriu.
Tula – Jau geri.
Nustoja pilti ir duoda jam apytuštį butelį.
Tula – Gerk, meistre!
Jurgis – Tuoj...
Iš savo portfelio išsitraukia butelį degtinės.
Ji nustemba ir nuoširdžiai nusijuokia.
Tula – Joo, matau kad daug negeri...
Jurgis sutrikęs. Pamato juodus dūmus tolumoje. Surimtėja.
Jurgis – Ne tau vienai šiandien bloga diena.
Užupis. Angelas. Dūmai tolumoje.
Į Malūnų gatvę pasuka vaikas ir mergina. Abu sienoje kreida brėžia brūkšnius. Vaikas pašoka ir tos linijos susiliečia. Mergina linksmai pakelia jį, ir jis kojomis ją apsikabina. Jie ilgai bučiuojasi lyg meilužiai.
Tulos dirbtuvė. Abu su Jurgiu bučiuojasi ir verkia girti...
Bet žinai, kiek žmogėnų kibs tau į atlapus, kai Tūlą tokią besikeikiančią pavaizduosi. O ir Kunčinas grabe apsivers. Juk jis ją kaip ir truputį idealizavo tame savo romane.
Gerai, kad atsisakai interpretacijų - adaptacijų, dabar man ramiau, tsakant.
Yra rašyke tokia Kunčino žinovė, darbus rašanti universitete apie jį ir jo tekstus, tai saugokis =)
na Tula ir Kunčinas yra kabliukai tokiems va apsiskaičiusiems ar kažką girdėjusiems... reklaminis triukas taip sakant :)
Tiesą sakant Kunčinas ir Tula bus tik personažai, daugiau nieko .
Na gerai, atsiimu žodžius apie interpretacijas adaptacija etc - mano čia bus, 100 proc mano xe :) nes taip rašyt yra įdomiau, na kaifo daugiau, supranti...
Tai dabar žiūrėk. Dnr parašyta, kad filmas pagal Kunčino "Tūlą", taip? Bet jeigu pagal, vadinasi reikia remtis tuo romanu, ar aš klystu? Kaip galima interpretuoti, beveik nesiremiant tekstu?
Man atrodo, kad tu pirmoj šito scenarijaus daly painioji Kunčino knygas - Tūlą su Rentgeno stotim.
"Interpretacija" yra tokia laisva, kad vargiai galiu tai pavadint interpretacija.
Yra toks filmas apie Kunčiną, nepamenu, kas susuko, bet yra. Jis ten ištisai dainuoja jupi dū. Jeigu norima Kunčiną padaryt veikėju, vertėtų pamatyti tą filmą, kad nesikartotumėt ar kažką.
Savo ruožtu siūlau pagalvot - ar liekat prie "Tūlos" ar einat plačiau ir laisviau. Jei plačiau ir laisviau, tada nežinau, ar čia "Tūlos" interpretacija - gal tik eilinis filmukas Užupio tematika su pretenzija į užuominas į Kunčiną.
Pagal sumanymą tas siluetas, fotografuojantis dūmus ir bus pats Kunčinas... vėliau į krosnį mes ne vien anglis, o ir malkas, degins dienoraščius ir knygas, moterų kelnaites... :) gal net žmones, nežinau
zmones neuzsipuldinėkit žmogaus tokie jau tie filmu scenarijai jie ne skaitymas realizavimas skiriasi nuo fantazijos todel ir scenarijai skiriasi daug nuo viso literaturinio vyksmo cia tik apibendrinimas scenu.
Pagalvok, kaip tu pati šį scenarijų realizuotum. Pakraupsi supratus, kad tai neįmanoma. Taigi vertinti daugiau nei vertinu aš, negaliu. Net labai nepatiko tavo dėstymas, nekonkretumas, šuoliai, nesąminigumas ir visiškas nusispjovimas į tai, ką rašai (literatūrinės minties atžvilgiu).