iš pokalbių su vilnium

saulė leidžias
bet ne taip kaip anksčiau
aš subjaurojau šį peizažą
bodėdamasis nušienautom pievom
tai aš suėdžiau žvėris netapytų paveikslų
ir aš žiaugčioju nuo šunažolės
vilniau mano širdy
ar bepriimsi mane į savo mintis
dabar jau viskas aišku kaip
ant delno ar priimsi