čiužinio hobby

Žaidimas smėlyje mane masina. Nuogas vyras nėra gražus. Visais atvejais, išskyrus tą, kai geidžiama moters.
Nuoga moteris, jei ji dar nesukriošusi senė, visada graži. Ypač - ne lovoje, kai bėga, šoka, susiraičiusiais plaukais paliesdama tavo skruostą. Nuogiau ir begėdiškiau nebūna. Taip norisi sugriebti tą kūną, patiesti jį smėlyje ir sutrinti. Už tą špygą.
Tuoj, aš jai...
Ji sustoja, tūpteli ir sugniaužia saujoje smėlį. Piktdžiugišką šypseną užgožia atviras kvietimas. „Formos. Kur aš vakar žiūrėjau? “
Ne smėlis akyse mane pakerta (pats galėjau jai tai padaryti). Negalėjimas susivaldyti. Nežinau, ar iš jos kas nors liks.

Atsibundu kojomis į jūrą. Pasuku galvą ir suprantu, kad jos nebėra. Apsikvailinau. Žiūriu, kaip tolėliau gelbėtojai tempia į savo namelį mano čiužinius. Gal bent kiek prasivėdins iki Petka užvažiuos jų paimti.
Staiga susivokiu, jog guliu plikas. Susitraukiu kaip pas ginekologą konsultacijoj. Pasisuku į kitą pusę, ieškodamas drabužių.
Apsivilkusi mano marškinėlius ji sėdi už poros metrų. Gurkšnoja mano brendžiuką ir rūko mano cigaretę.
- Gal nori gurkštelėti? -pakliuksena buteliuką.
Aš noriu mineralinio. Bet tiek to. Atsisėdu ir linkteliu galva.
Ji pakyla nuo mano šortų.
- Ir paduok mano kelnes.
Paduoda buteliuką. Marškinėliai dengia pusę šlaunies. Ne kojos, o svajonė.
- Kelnes?
- Aha... siurbteliu, stebėdamas, kaip iš kišenės ištraukiama mano piniginė.
- „Lokiuką“ paimsiu, - teškia piniginę su šortais prie mano šono.
Svarbiausia išlikti ramiam. Neužsivesti.
- O cigaretės man nepaliksi?
Atsidūsta, iškrapšto iš pakelio tris „Camel“. Jeigu nepaduos, o mestels arba paliks ten, kur dabar pati kuičiasi...
Gali nepavykti, bet pamėginsiu:
- Pridek... Prašau.
Įtraukia dūmą, lenkiasi tiesdama cigaretę man. „Kojos baigiasi ten, kur anga į urvelį“, bet aš susiimu. Čiumpu už riešo.
Muistosi, bet ir pati žino, kad nepaleisiu.
- Nesidraskyk, parvešiu namo, - nudrebiu ant smėlio šalia savęs, - še, išgerk.