giliau

šoka sielos su gyvaisiais,
kaip jaunatvė įsikibus širdį,
kaip jauna senatvė gavus pensiją...

baigėsi šokiai kai atėjo žiema
užšalde džiaugsmus ir sielas,
gyvenimas liko užmaršty ir nežinioj.

gal ateis naujas pavasaris jausmų,
gal įkvėps jaunystės pojutį ir supratimą...
supratimą tų, kurie mano kad mes ne visagaliai,

paradoksai būna retai, o sielos aprėpti neįmanoma...
ką gi, teks pažvelgti giliau...
bet kas išdrįs?