Juoda naktis,
už lango žvaigždės,
o šypsena klastinga -
jo veide...
Vaikinas pakelia akis,
pažvelgia...
Suvirpa rankos...
Ašara nurieda...
Ir paskutinį kart
jisai niūniuoja,
melodiją, kurią dainavo ji
kadais jo glėbyje...
Sublyksi ašmenys,
nusirita lašelis kraujo
ir sustingsta
taip pat
kaip ir jo šypsena
šalta...