mirtis

Paimsiu peilį į rankas,
Ir negalvosiu kas? Kada?
Man negaila nei savęs,
Nei akių kurios paskęs.

Jos ašarose skęs,
Bet tai nesugrąžins manęs,
Ir kad ir kur aš pasipjaučiau,
Tu neliūdėk nes aš to neverta.

Gyvenimas žiaurus yra,
Tad nesvarstyk tu kas? kada?
Įsiklausyk į tylą, juodą miglą,
Gal būsiu aš nemirus, o šalia tavęs?

Ir tik paėmęs dangų į rankas,
Tu prisiminsi aiškiai kaip sapne,
Kad buvo mano meilė amžina,
Ir nesvarbu kas buvo ir kada.