Per mažais batais,
per ankštais sparnais
sulinkę per juosmenis bėga,
ką tik nutūpę ant žemės angelai.
Nereikalingi jiem atsarginiai parašiutai,
pametę šypsenas nuo veidų
neieško po kilimais smėlio,
neprašo, kad kas pakutentų.
Susirenka viešojoj skalbykloj,
mylėti nereikia - jie skalbiasi patys.
Pažeria kauliukus ant stalo,
kol Dievas nemato, žaidžia.