Juk jūs metėte rūkyti?

Šis tekstas yra nemokamas. Imkit ir skaitykit.
Lifto durys atsidaro. Sveiki atvykę, pro rūką matydami panikos šalį. Čia pavojinga. Be ginklo mes ir jūs neišgyvensim. Užsitaisau. Širdies turinys, tai rūgšties pripildytas šovinys. Pasiutę šunys draskosi nuo grandinių. Aš, savo burnoje, žaidžiu su skutimosi peiliuku. Iš po sudaužytų žibintų šviesos matosi išnykusių padarų siluetai. Sienos klykauja pamirštus pamokslus. Siluetai artėja nekreipdami dėmesio į gravitaciją. Iš pradžių šaunu, tada klausiu. Gilzė užsikerta ir švinu padengta kulka rūdyja akyse. Šūvis. Atatranka. Rūgštis. Parako kvapas apsvaigina ir iškraipo gatvės atmosferą. Jų nebėra. Drąsiau, kelkis atsidenk ausis ir atsimerk. Su manim jūs saugūs. Juk aš turiu jūsų fotografijas. Iš albumo neištrinsi intro, nebent pamirši. Taigi greičiau. Bėgam į tą obelį, ir nuskinsiu tau paskutinį vaisių.
Pala. Ei! Kur tu? Kur jūs? Kur mes?
Laiko mašina? Ir pakelis išnykusių rudo „barclay“? Užsirūkau. Nustatau parametrus .: 2005. 07. 28. 07: 49: 21:.
Kelios sekundės iki pabėgimo. Štai ir jūs atbėgat. Nuo siluetų? Atleiskit. Juk jūs metėte rūkyti. Tiesiamos rankos ir man atitekęs jūsų sidabrinis žiedas.
Atleiskit jei galit. Aš jus atsiminsiu ir padovanosiu šį liūdną vaizdą.
O kol kas dink į savo pragarą. Susitiksim kai aš mesiu rūkyti. Juk cigaretė lengvas narkotikas. Priprasti taip lengva. O mesti?
Taksi! Iki.