medžių šakos ir
kryžiai juodvarniais mūsų
dienas skaičiuoja —
vienas jų, rodos,
naujokas reikale šiam —
nedrąsus, pirmas
jam kartas, pirma
pabaiga, sunku, sakau
trypti granitą,
epitafijos
vietoj sūnų matyti
kasantį iš lėto
tarytum pilis
ir siela ten mėtysis,
archeologams
kris į kauptukus
it paruoštas gintaras
voro inkliuzui
jie konstatuos:
dirvožemis normalus,
niekad nebūta
čia žmogaus, tiktai
apgailėtino tėvo
ir luošio sūnaus
pėdsakai rasti.