Tobula erotika

Man gražiausia ji – nuoga,
Kai jos akių mėlis užgoždavo viską.
Mirksėdama ji visad blakstienomis
Subraižydavo tylą vis besibraunančią tarp mūsų.
Ji vos, vos virpėdavo iš baimės,
Kai matydavau kiaurai jos sielą.
Tokia erotika man – tobuliausia.
Galėdavau liesti ją dažniau,
Bet tas šilkas toks trapus,
Paslaptingai plevenantis tarp tirštų šešėlių.
Vos panorėdavau ją kažko išmokyt,
„Patirtis žmogų tik apsunkina“, -
Sakydavo praskriedama juoku pro šalį.
Ji vienintelis mano pašnekovas,
Kuris girdėjo mano vidų, tai,
Ką norėjau pasakyti savimi.
„Gyvenimas turi šaldyti arba deginti“, -
Sakydavo rūkydama prie atviro lango.
Tada taip norėdavau ją paliesti.
Bet ji stiklas – toks trapus.
Bijojau palikti antspaudus drugio sparnuos.
Ji tik šaipydavos iš mano dvejonių,
Viską paversdama eiliniu juoku.
Tokia erotika man- tobuliausia.