Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







O žinot ką, klydot jūs, ponai Strugackiai. Labai klydot. Bet jums tai atleistina.
Tiksliai nepamenu, prieš metus ar du vienas amžinatilsį draugelis persiuntė man paskaityt vieną knygą – sakė, joj beveik apie mus rašoma. Šiaip jau aš klasikos nevirškinu, bet kartais... Na patys suprantate, meniška siela daro savo. Tai va. Tai, kas ten aprašyta dar visai ganėtinai panašu į mūsų darbą – ir net šiurpiai primena tai, kas ištiko trapią žmonijos civilizaciją. Tik aišku, „stalkeriais“ mes nesivadinam, o ir „zona“ mūsų visai ne „zoniška“... Ir išvis jokios tokiam darbe romantikos nėra – vakare, jau temstant išsiritai iš lovos, prisirijai vaistų, ant nosies užsikabinai naktinio matymo įrangą, o ant pečių – draugą „Nikonovą“, ir – į trasą. Jeigu kitą rytą grįžai sveikas ir gyvas – padėkoji visiems žinomiems dievams, vėl prisipumpuoji medikamentų ir griūni į lovą tikėdamasis, kad neužsikrėtei kokia nors uždelsto veikimo bjaurybe. Paskui parduodi grobį bei kalendamas dantimis lauki kito užsakymo. Tai tokia mūsų, plėšikų, grobstytojų ir šiaip visuomenės atmatų gyvenimo prasmė. Artėjant senatvei pusę mūsų sudrasko sargybinių kulkos, kitą pusę faršo pavidalu vėliau randa kur nors centre, ir gal koks vienas procentas iki pat savo dienų galo gurkšnoja martinį nuosavoje viloje Kanaruose.
Šiaip jau į medžiokles mes einame po vieną, nebent laukia labai stambus grobis arba tenka lydėti kokį nors aštrių pojūčių ištroškusį turistą. Ir velnias traukė tada mane eiti kartu su Fredžiu – juk pagal nuotraukas objektas visai nedidelis turėjo būti, o užmokestis – nors pirštus apsilaižyk. Be to ir beveik į patį centrą lįsti velniškai pavojinga. Bet ėjom dviese – ir dar kaip ėjom.
Pro pirmus du apsaugos žiedus prasiveržėm tiesiog klasiškai – pats tėtušis pavydėtų (duok Dieve ramų poilsį suplėšytiems jo kaulams toje duobėje). Tiesa prie trečio žiedo teko palaukti kol pasišalins amerikonų patrulis – o jis kaip tyčia nesiskubino. Ir aš nesiskubinčiau, jei ant kūno nešiočiau beveik dvidešimt kilogramų naujausių nanotechnologijų, atlaikančių tikslų prieštankinės minos pataikymą. Į tokius nors ir visą apkabą suvaryk – jie nuo uodo pirstelėjimo neatskirs. Man vistiek labiau su lengvaisiais rusų robotais kautis patinka.
Kai jie su visu savo „Hameriu“ pagaliau išsinešdino, mums skubiai teko vytis grafiką. Pusę pirmos perėjom antrą lygį, dar po dviejų valandų kirtom trečiąjį. Prasidėjo centras.
Beje, jeigu neskaityt velniškai didelės radiacijos ir to nervinančio pavojaus jausmo, centre visai smagu. Iš vietinių pastatų belikę tik griuvėsiai, daug rečiau matosi mediniai kryžiai, pastatyti ten, kur, kaip manoma, kojas pakratė vienas ar kitas drąsuolis. Dar toliau matosi pats laivas – kilometro aukščio juodas, matinis kupolas, sugeriantis absoliučiai visus mokslininkams žinomus spindulius ir kažkaip keistai veikiantis žmonių psichiką. Jau štai antras dešimtmetis kaip jis nutilo, o apie jį žinoma ne daugiau, kaip ir pirmąją kontakto dieną.
Bet čia svarbiausia apie tai net neprisiminti. Kad kaip nors liktum gyvas turi atsiriboti nuo visų minčių, galvoti tik apie grobį ir akylai dairytis. Gerai tiems užsakovams – suploja milžiniškas sumas „NASA“ šulams, palydovu nuskenuoja norimą plotą, paskui suranda tokį kvailį kaip aš, duoda pusę sutartos sumos, nurodo koordinates ir kaso bambą, kol jiems ant lėkštutės keliauja koks nors įmantriai atrodantis nenustatytos paskirties žaisliukas.
Iki šiol gerai pamenu tą užsakymą davusio žmogelio veidą. Darbas pavojingas, visai šalia centro, atlygis – penkiasdešimt tūkstančių eurų, o jis su manim šypsodamasis šnekėjosi. Kiti tokį sandėrį sudarydami pilnas kelnes prileistų, dėl vykdytojo patikimumo jaudintųsi... Galų gale aš ir pats kaip lapas drebėjau. Geležiniai nervai, arba flegma kažkoks. Nors pirmas variantas realesnis.
Taigi, apie ketvirtą valandą ryto atėjom į vietą. Kažkada čia buvo prekybos centras, dabar – susilydžiusio metalo ir sutrupėjusio betono krūva. Po ja  palydovas aptiko stiprų infraraudonosios spinduliuotės šaltinį, kurį mes kaip nors turėjom iškapstyti. Pasispjaudėm delnus, griebėm kastuvus... ir tada Fredžiui kažkas atsitiko. Ne kartą mačiau išprotėjusius – mano darbe tai beveik kasdienybė. Iš pradžių vaikinukas elgėsi visai tipiškai – atsargiai padėjo ant žemės kastuvą lėtai atsitiesė ir nukreipė į mane automatą. Paprastai po to žmonės apsižliumbia ir krenta pirmam pasitaikiusiam į glėbį (man pačiam taip buvo – laimei, buvau ne vienas) arba nusišauna. O Fredis elgėsi kitaip. Jis išėmė ir iš naujo įdėjo apkabą, pareguliavo vamzdžio ilgį – ir paleido seriją man į kojas. Nepaisant antblauzdžių ir visokio nuskausminančio mėšlo, jausmelis buvo ne koks. Raičiausi ant žemės kaip žaltys, galutinai ištuštinau man žinomų keiksmažodžių atsargas ir praradau sąmonę. Trumpam atsigavęs prieš save pamačiau pasilenkusio Fredžio veidą, jis atrodo įdėmiai mane tyrinėjo ir galiausiai nutaisęs kuo bukiausią veido išraišką paklausė:
-Kas aš?
Būtent tada pirmą kartą pasigailėjau, kad jis taikėsi į kojas. Garsiai nusikeikiau ir išsijungiau antrą kartą.
2007-06-15 10:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-17 01:17
BūkimLigiRyto
Iškelia daug klausimų. Žiūrėsim, ar atsakys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-16 01:18
Rege
nežinau apie kokį žaidimą čia kalbat, bet visai įdomus čia, keistokas bet įdomus ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-15 18:40
kondensofkė
oi. tikiuosi man už nieką nereiks atsakyt?
hahahahahahaha. ha, geras. manau galėjai nemenką sumelę prisiteist iš tos kompanijos. ypač todėl, kad blem, jie beveik nukopino šitą veikalą. malonu pagaliau pamatyti, nuo ko viskas prasidėjo :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-15 18:38
kondensofkė
hah kažkas persižaidė to stalkerių černobilyje žaidimo :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-15 14:35
Fantomas Nemiga
xexe, dar vienas žavuolis o_O
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-15 14:04
hipiai_žaidžia_karą
^_-  ?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-15 12:31
Valkas
Klausykit, žmonės nuodėmingi. Labai atsiprašau, kad esu priverstas į savo atsiprašant kūrinį dėti savo atsiprašant komentarą, bet norėčiau pateikti šiek-tiek informacijos: šitą svaigalą aš parašiau dar būdamas septintoj klasėj (patikėkit, tai buvo laaabai seniai), o kai pernai pasirodė tas kompiuterinis žaidimas, aš vos susilaikiau nenusišovęs. Galvojau pateikt skundą dėl autorinių teisių pažeidimo, bet...
O už tą bajerį su kastuvu tu dar atsakysi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-15 10:52
hipiai_žaidžia_karą
mirtis alyvose - kastuvais nori perkasti prekybos centro nuolaužas...
bet "nepraeis" todėl, kad čia visai ne strugackių "fanfikas", o viso labo video žaidimo. pakankamai banalu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą