Po metų kodeksai tau kiek pabodo.
Sakai - verčiau paimkime žodyną.
Bet matricai prireiks ne šito kodo -
Čia semos savo prasmėmis klaidina.
Tad gal geriau užversk į dangų nosį -
Tenai, kur nėriniuotas bokštas sminga.
Aš vieną klausimą tiktai užduosiu,
O tu sakysi: „Stebuklinga!".
Gal kiek nuvils ši sąskambių mozaika,
Bet kaip anksčiau rašyti nebemoku.
Šiokiadieniai suryja mano laiką
Ir eilės - neišsprendžiami sudoku -
Kaip tąkart - stipriai cinamonu kvepia.
Paliekam naktį su akim žvaigždėtom -
Paviję Kaliopę - mūzą lepią
Į ryto dangų akmenėlius mėtom.


Arvena























