Dvokia stiliumi

Assalamu alaikum! Mielieji mano putokšniai, susipažinkite su galimais herojais - dvasingom sielom - Lancetu ir Diliku. Kaip matote, jų vardai nėra išraiškingi, neskamba kaip reklaminiai šūkiai ar partijų programos, todėl tai nesukels psichogeninio šoko jaunoms širdims ir protams. Tačiau jų veikla verta bent draugiškų katučių. Jie neišsiskiria išvaizda - Dilikas yra žilas, o Lancetas yra - o tai yra - amorfinis. Vien ši Lanceto savybė įformina pasakojimą į intriguojančius rėmus, nes amorfinis - neapčiuopiamas - vadinasi negalėsite jo sugauti, išplėšti ir atimti iš manęs. Aišku tuoj pat atsiras plerpiančių skeptikų/fizikų (“Kaip jis gali būti toks amorfinis, kaip gali veikti jo amorfinės smegenys, bulbt bulbt, oi oi oi“) tačiau jūs pavėlovot - viskas jau seniai įrodyta ir paneigta.  Tiesiog Dilikas tarė aštrų ir skambų Ne! fizikai (Lancetas tuo tarpu amorfiškai juokėsi): jis paneigė visus fizikos dėsnius, retušavo visų fizikų portretus, paskelbė už konstitucijos ribų net patį žodį „Fizika“. Fizikai pyko (“Pažiūrėkit, juk mes žinome, kaip skries kulka, kada vyks Saulės užtemimai ir kur yra pliusas bei minusas, kaip jūs galite tai paneigti“ - ir kiti panašūs išvedžiojimai) tačiau neatsilaikė prieš aštrų ir skambų Ne! fizikai: gatvėse plaikstėsi transparantai, buvo kuriamos tiriamosios publicistikos laidos, gaminamos vaikiškos sauskelnės - žodžiu, viskas su žodžiu Ne! ir jo prieteliu „fizikai“. Galop buvo suprasta, kad tiek daug  žmonių klysti negali, o propagandai leidžiami pinigai sėkmingai peni BVP ir fizika paskelbta pseudomokslu, ja užsiiminėti  galima tik su specialiais leidimais, o mokslinės laidos rodomos tik vėlai naktį. Prie šio mažyčio perversmo prisidėjo ir religiniai judėjimai, kuriems fizika įgriso iki septintos čakros. Taigi patys matote - Dilikas yra bemaž išskirtinis herojus.

Aitrus skaitytojas tuoj pat atsirinks savo interpretacijos nuo haliucinacijų ir paklaus manęs: „O kaip tokia amorfa kaip Lancetas rišasi su epopėjišku  Diliku, ir tuo labiau su galimai herojiška pasakojimo fabula? “ . Tačiau neskubėkite, Lanceto autoritetas atsiskleis kūrinio eigoje, tačiau taip pat įdomi ir jo atsiradimo/išradimo istorija (Dilikas iki šiol skendi dilemoje - atrastas ar išrastas tas Lancetas?).

Tai buvo neeilinė diena žmonijos istorijoje - nuo pat ryto ore sklendė nerami dvasia. Pirmieji spinduliai grubiau nei bet kada palytėjo medžių lapus, šie su giluminiu spaudimu fotosintetinosi, dulkių debesys mojavo kumščiais ore. Žemės grumstai tai prasiskirdavo, tai užsiverdavo, arklių prunkštimas cirkuliavo iš vienos šnervės į kitą - iš kitos į vieną. Sūrūs vandenys nuo įvairių gyvių krisdavo rason ir kažkas įvykdavo (bet ne fizikiško), sijonai, drapanos, odekolonas plaikstėsi ore, vyrų barzdos šeriai sugulė visai kiton pusėn veido! nei įprasta ir įteisinta, kartu su negyvąja gamta, gyvieji sudarė vieną nedalomą klecką. Kuokos, vėzdai ir virgulės aritmiškai kaukšėjo per kaktas ir viršugalvius - taip, tai komunistai varė darbo liaudį bulvių kasti. Rūstus komunistų žvilgsnis ir stiprūs smūgiai prognozavo gausų bulvių derlių. Darbo liaudis nesipriešino, žinojo - jei dabar duoda, tai ir po bulviakasio duos.

- - - - - - - - - - - - -