Uždara dėžutė

Slydinėti uždara dėžute
Gražiai lakuotu paviršiumi
Visa esybe rodant –
Įdėk į mane savo tobulybę,
Kad nebūčiau tuščia,
Kad neskambėtų dažyta mediena.
Beje, ar tinkamai išsidažiau, mielasis,
O Osvaldai, o Vanka, o razboiničėk moj!
Greičiau greičiau
Įdėk į mane savo tobulybę,
Savo genialųjį protą –
Prikalk mažomis vinutėmis,
Kad neiškristų, kai atėjus laikui
Tapsiu pjaustymo lentele daržovėms.
Žinau žinau, mano Osvaldai,
Razboiničėk moj,
Kad tas laikas tau niekada neateis –
Tu visuomet būsi vikšrų karalius,
Sėdėsi soste
Susidėjęs kojas ant savo dėžutės,
O Vanėčka moj, o razboiničėk, -
Įdėk greičiau, įdėk į mane savo tobulybę
Nes aš tuščia, amžinai tuščia –
Žalio medžio tuščia,
Apšarmojusio dar tuštesnė,
Tik mažas nuodų ryšulėlis
Po medinėm krūtim
Išsisunkęs iš sakuotų sienelių,
Nes tik tau įsižiebė žvaigždė,
O mano vikšrų karaliau, ir apipylė
Auksu, smilkalais ir mira.
Žvaigždė ne dėžutėm –
Juk tai karalių žvaigždė.
Pokšt-pokšt-pokšt
Tauška mano dangtelis –
Įdėk greičiau į mane savo tobulybę...
Atleisk, kad tuokart
Atšoko lentelė po kairiąja krūtim
Ir nustebau – pažvelk, Osvaldai,
Iš kur čia tiek aukso?..
„Сука, закрой рот!
Твой яд грызёт мою потенцию! “
Atleisk, mano Osvaldai,
Aš prisikaliau visas lenteles,
Aš tokia tuščia be tavęs,
ooO razboiničėk moj,
Greičiau greičiau įdėk į mane
Savo tobulybę!!! Ooo...