... nes nežinau, kas yra skausmas
bet tu - grok toliau.
tavo pirštai, slystantys
nuo vieno
prie kito
nuo vieno
prie kito
ir vėl - prie pirmo
man visad parodydavo kažką nauja
„Kaip gali būti..? “
-
grok...
kol skausmu pildosi
ausys, nors šitais taktais aš
vakar mėgavausi
kaip tuo, kas amžina
nuo vieno
prie kito
nuo vieno
prie kito...
tol, kol laikrodžiais
bėgioja eilutės
ir nieko nebus ilgiau
kaip iki ryto.