Visai neįsimintiną dieną su įsimintinais rytiniais reikalais, tingiai ropščiausi iš lovos. Rytas buvo toks nepakartojamai pakartojamas, kad kelią iki vonios nuėjau vakarykštėmis pėdomis. Pėdos buvo lygiai tokios pat, 39 išmieros batams.
Veidą prausiau šaltai šaltu vandeniu, kol galiausiai akiškai atmerkiau akis. Kai dešinė ir kairė akys buvo atmerktos, nebeliko nieko kito, kaip sugrįžti į tolimesnę ryto rytėjimo proceso eigą. Ryto eiga buvo lygiai tokia pati kaip vakar, tik kitos dienos pavadinime.
Rytinė rutina buvo itin rutiniškai rutiniška, kad pilvas gurgimiškus sugebėjimus pasirinko demonstruoti ypatingai neypatingą laiką. Tokį laiką pilvas pasirenka jau dvi savaitės ir viena diena.
Laikas laikiškai skubėjo, tad rytiniškai rytiškas proceso procesėjimo veiksmas ėmė sau ir užsitęsė. Tuo tarpu prasidėjo skubiškas skubėjimas pasivyti visai ne rytiškai bėgantį laiką. Vijimasis buvo toks nevykusiai nevykęs, kad rytiškai nusiteikusias jėgas teko įkalbinėti vytis nelaikiškai skubantį laiką. Nelaikiškai laikiškas laikas paliko mane „ant ledo“. Ledas buvo šaltas ir visai nemaloniai nusiteikęs.
Tolimesnės dienos nuotaikos buvo nenuspėjamai nuspėjamos ir į jas buvo kreipiškai nekreipiama dėmesio. Nuotaikos norėjo dėmesio, todėl buvo minoriškos.
Pamokų metu laikas pamiršo rytiniškai skubėti ir ėmė erzinančiai snūduriuoti. Baksnojau jį su mėlynai rašančiu parkeriu, bet likau nesuprasta.
Akys akiškai merkėsi ir svajoniškai svajojo apie artiškai artėjančią pamokų pabaigą. O toji lėtiškai šliaužė su atokvėpio akimirkėlėmis. Atokvėpio akimirkėlės buvo žavios su neskambiais tiksėjimais.
Su ypatingai ypatinga nuotaika, užplūdusia pamokų pasibaiginėjimo metu, mėgėjiškai mėgavausi kelione namo. Kelionė irgi visai mėgavosi manim. Buvo maloniai patogi.
Kelioniškas sugrįžimas namo pakėlė niūriškai nusiteikusią nuotaiką. Nuotaika dėl to labai džiaugėsi.
Dienos pabaiga buvo laikiškai greita ir nepanoro pasilikti „ant arbatos“. Arbata buvo įžeista.
Skubiškas nuskubėjimas vonios link su higieniškais reikalais ir po to pavargusiai pavargęs lovos aplankymas. Lova visada priima vėlus svečius.
Akys jau nebenorėjo akiškai mirksėti, tad nusprendė užsimerkėliškai užsimerkti ir pailsėti. Ir gerai jos nusprendė. Aš joms pritariau.
Kadangi man nebeliko ką veikti, tad aš išsekusiai norėdama miegoti ir saldiškai saldžiai pasinėriau į sapnų karalystę, kur manęs neskubėdamas laukė laikas.