Pažanga

Senas medis stovėjo prie kelio
Ir taip laukė, kada pats išdžius
Jam net lapai jau buvo našta
Nors ir be jų būtų buvę sunku

Senas medis vaikštinėjo gatve
O praeiviai keitėsi greitai
Vieną dieną nekalti dar vaikai
Kitą dieną jų meilės vaisiai

Senas medis žaidė krepšinį
Tik užsižaidė šiek tiek per ilgai
Iš žaidėjų vienintelis liko
Ir medinis krepšys supuvo seniai

Senas medis sustabarėjo
Nepatiko jam medžiai jauni
Jis norėjo gyvent kaip gyvenęs
Seno medžio ir norai seni