Gerai... išrišiu savo idėja, nes niekas jos neįkerta ar net nenori į kirsti. Sausas šaligatvio kampas
yra tam tikras tikslas, kurio kai kurie žmonės siekia
įsikibę rankų ir kojų nagais, tai tikslas, dėl kurio jie pamiršta žmogiškumą ir kartais save, kol neapsidairo, kad tik tas tikslas jiems ir beliko. Niekur neminėjau, jog lyrinis subjektas nebeturi kojų, jis tiesiog pamiršo, kaip reikia vaikščioti, judėti į priekį, o šokis ant savo kapo reiškia, jog jis trypčioja vietoje, trypčioja uždarytas savo tikslo kasdienybėje, kuri jį ir baigia dvasiškai pražudyti, nes jis nieko daugiau nebemato. Tai tiek ;]
nes man tai plyteles tos siek tiek smelio ir saule kaitri kazkaip primena ramuma toki ir jaukuma, o shlapias shaligatvis man asocijuojasi su bomzais apsimyzusiais :]
Jei kreipies į tą "sausą šaligatvio kampą
", tai parodyk, kad kreipies - išskirk kaip kreipinį. O šokinėjimas ant kapo esant be kojų nieko puikaus. Estetikos ir originalumo trūko.