vieną kartą
lygiai tokį kokio nebūna
tokį kartą kokio net nebūdavo
ir tokį kokio nebebus
atėjo buvimas
nemokėdamas vaikščiot
ir pradėjo dėti pėdas
į naujas vietas
palipo į ketvirtą aukštą
nuėjo tris arba vieną ketvirtį koridoriaus
kur viename kambarį
išsprogusiom akim sėdėjau aš
tada užlipo ant stalo
ir šakutei kylan
pasispirdamas šoko pro langą į ten
kur bangavo švari
keturių juostų gatvė
rėkianti garsiau
už traiškomus sliekus varles ir ežius
sudėjus kartu
bet tai
vienintelį kartą
tik kartą
po šito daugiau nebebuvo