(skirta šiam žmogui)
ginklai žvanga, mes per daug laimingi
vėl išėję sau nebesugrįžti
derlius jau sunokęs – ar ne laikas
mums tarytum vaisiams žemyn kristi?
sudraskykit mane, girios žvėrys,
kūnas ims silpnėti – ir supūti
išvaduokit nuo bailaus subjektyvumo
nepalikit nė savigarbos likučio!
industrinis impulsas laisvąjai mirčiai
suicido reabilitacijai
ateis mirtis ir nepaklaus
ta siaubo įkvėpėja
tu naują gyvenimą joje įsivaizduoji
tačiau drebi dėl savo sielos
savęs neperžengsi daugiau jau niekados...
ateis mirtis – eilinė laisvė
vienodai kaip gyvenimas netobula
jai sąskaitų savųjų nepateiksi
nes ji čia tik viešnia
kai širdys plaks atgal
greičiau nei bet kada