Aplinkeliais

Aš stovėjau medžių pavėsy
Ir kapojau malką po malkos
Mano laužui kelių tik reikėjo
O priskaldžiau aš visą jų kalną

Ji norėjo įsisegti į plaukus
Ramunę vieną ar kitą
Pamačius priskintą jų puokštę
Tuoj pat mane ji paliko

Vieną saulėtą pavasario rytą
Sėjau kieme aš žolytę
Kai pasėjau daugiau nei reikėjo
Išaugint nieko man nepavyko

Iki namų mylios buvo tik penkios
O aš vargšas pėdinau šimtą
Juk ratais vaikščioti galima
Pravaikščiosiu taip ir gyvenimą