Išlankstau bures
Kad pučiantys pūstų
Ir išplaukiu
Ne sava kryptim
Savo laimės ieškoti
Užsimerkęs matau
Mylimą veidą
Šypsaus jam
Ir jau tiesiu
Ranką
Jei vėlu
Tegu taip ir lieka
Gal va tiek ir pakanka
Žinau atsakymus
Nebijau klausimų
Ar akių
Bijau tylos
Dviejų žmonių
Kai rėkia mintys
Kai gerklę
Ašaros užriša
Aš paklydęs
Pamišusios laimės sūnus
Nešioju jos veidą
Ir leidžiu užsimiršt
Iliuzijoj
Kad viskas dar bus
Kad neveltui kas buvo
Juokiuosi