Vienos bėdos

Jis slėpėsi nuo griausmingo lietaus
Nors tik porą lašų į stiklą barbeno
Ir taip bijojo jisai saulės kaitros
Nors šios spinduliai tik maloniai kuteno

Obuolį sąmokslu apkaltino jis
Nukritusį bemiegant po obelim
Atsitrenkęs į stulpą
Išplūdo visa jį širdim

Vienos bėdos užpuolė ir nesekmės jį
Atsigint negalėjo nuo likimo kvailys
Negalėjo suprasti, beverkdamas naktį
Jog reikėjo tik dramblį į musę paversti