jei pastatysim invalidą ant kojų,
jis džiaugsis visą gyvenimą,
kad jis toks kaip visi,
gali nueit į paplūdymį,
į saulę pažiūrėt.
davę alcholikui pinigų,
jis galės išgerti vakare,
ir prisimns jus,
iki pirmo gurkšnio,
gal išgers į jūsų sveikatą.
o jei patys atsisėtume į vėžymėlį?
mes pradėtume skūstis,
kaip mums blogai,
kiek mes prarandam,
kaip mums sunku.
mes nevertinam tą ką turim,
ir kaip greit galim,
viską prarast,
tik skundžiamės,
kaip mums blogai.