Liepa ir Ąžuolas
Galvelą bitalų rainų vainiku pasipuošus
verkiunčių akelų akmenuliais mėtos
veidų raudoniu tepa Ąžuolui šonus
ir juokias
ir srūva
liaj Liepa, liaj Ąžuolas!
Ąžuolo galvą juodvarnių lizdai padabino
akelės gilių sulą gręžia
plauna akmenulius Liepos
jau laikas
liaj Liepai, liaj Ąžuolui!
laukuosna rapso galvas kojelėm minam
lūkestėlį iš rasoto grikio spaudžiam
linkui altoriaus
linkui saulalės
liaj Liepa, liaj Ąžuolas!
vakarą kraujo klanely pasitinkam
aukso erškėčiais pirštus susiveržę
tai ne lenciūgėliai tai ne žvanguolėliai-
žinojimas laša
Liaj
Liepa,
liaj
Ąžuole, (!)